Fiksuojamas augimas

Statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2016 m. sausio–birželio mėnesiais, ūgtelėjo 4 proc. (iki 19,561 mlrd. eurų).

Daugiausia įtakos teigiamam BVP pokyčiui, anot statistikų, turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai.

Pagyvėjo eksportas

Ekonomistai pabrėžia, kad vienas iš Lietuvos ūkio plėtrą skatinančių veiksnių – vis labiau įsibėgėjantis eksportas.

"Labiausiai prie sparčios ūkio plėtros prisideda pagerėjusi tarptautinė aplinka, lemianti tarptautinės prekybos pagyvėjimą, kuriuo naudojasi užsienio prekybai atviros ūkio veiklos – pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba ir transportas", – komentavo Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.

Tarptautinės aplinkos pagerėjimas labiausiai siejamas su atsigaunančia gamybos priemonių paklausa visame pasaulyje, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse – pavyzdžiui, Kinijoje.

Didelę įtaką daro ir sparčiau augantys žaliavas eksportuojančių valstybių ūkiai, JAV ir euro zonos ekonomikų plėtra.

"Eksportas pastaraisiais metais vangiai prisidėjo prie ūkio plėtros. Tam įtakos turėjo rimti išbandymai kertinėse išorės rinkose bei eksporto plėtrą lenkiantis importo augimas. Šiemet eksportuotojai metus pradėjo su nauja energija. Atsigavusios ir aktyviau besivystančios kertinės mums ES valstybių rinkos daugiau importuoja ne tik mūsų reeksportuojamos produkcijos, bet ir Lietuvoje pagamintų prekių ir paslaugų", – teigė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

LB eksperto D.Imbraso teigimu, pagyvėjus tarptautinei prekybai, sparčiau auga Lietuvos apdirbamoji gamyba – jos apimtis didėja ir eksporto, ir vidaus rinkoje.

"Eksportą labiausiai didina mašinų ir įrenginių, metalo gaminių, medienos ir baldų gamintojai, pardavimą Lietuvos rinkoje – metalo gaminių ir baldų gamintojai. Siekdamos didinti gamybos apimtį, šios veiklos įmonės ne tik investuoja į gamybos pajėgumų didinimą, bet jau ne trumpą laiką bando efektyvinti veiklą ir kartu našiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra istoriškai aukštas", – aiškino D.Imbrasas.

"Danske Bank" vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pabrėžė, kad puikius elektros įrangos, metalo apdirbimo, baldų gamybos įmonių eksporto rezultatus lemia ne tik vietos verslo rezultatai, bet ir sėkminga užsienio gamybos įmonių plėtra Lietuvoje.

Subalansuota plėtra

Anot I.Genytės-Pikčienės, įsibėgėjantis eksporto augimas jau leidžia nedrąsiai tikėtis, kad netrukus Lietuva galės mėgautis subalansuota plėtra, kai ekonomikos augimą lemia ne tik vidaus vartojimas, bet ir išorės paklausa.

"Pastarojo augimo veiksnio įsibėgėjimas yra itin reikšmingas tokio mažo ir atviro ūkio, kaip Lietuva, ilgalaikei plėtrai užtikrinti. Juk sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui, vidaus rinka senka ir jos augimo potencialas yra labai ribotas", – sakė analitikė.

Juk sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui, vidaus rinka senka ir jos augimo potencialas yra labai ribotas.

Pasak jos, net ir sparti infliacija Lietuvoje, nors prastino vartotojų lūkesčius, vartojimo apetito praėjusį ketvirtį negadino.

Infliacijos burbulas

Tačiau banko "Nordea" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėjo, kad dėl augančių atlyginimų ir infliacijos kyla grėsmė, jog Lietuva įsisuks į ydingą spiralę: viena vertus, namų ūkiai gaus vis didesnių pajamų, kita vertus, tos pajamos bus atimamos per didesnes kainas.

"O tokia spiralė veda ne į realų pajamų augimą, bet į infliacijos burbulą ir vėliau neišvengiamą diržų veržimąsi. Tai yra 2005–2007 m. Lietuvos patirtis ir tai kelia nerimą", – įspėjo jis.

Remiantis Statistikos departamentu, metinė infliacija liepą pasiekė seniai matytą lygį ir sudarė 4,1 proc.

Ateities prognozės

Antrąjį pusmetį Lietuvos ūkio plėtra bus panaši – LB atstovų teigimu, prie tokios ūkio raidos prisidės gerėjanti pagrindinių prekybos partnerių ekonominė padėtis, o tai skatins eksporto augimą.

Tiesa, privatusis vartojimas tebebus svarbus ekonomikos augimo veiksnys. Be to, tikimasi, kad reikšmingiau prie ūkio plėtros prisidės ir atsigaunančios investicijos.

"Vertinant šalies ūkio trumpojo laikotarpio perspektyvas, liekame ištikimi savo pernykštei 3,2 proc. ekonomikos augimo prognozei. Ūkio plėtra likusiais šių metų ketvirčiais neturėtų labai išsikvėpti. Ją palaikys atsigaunančios užsienio rinkos bei numatomas efektyvesnis ES paramos lėšų panaudojimas. Tačiau ir toliau kertiniu Lietuvos ūkio plėtros varikliu išliks namų ūkių vartojimas", – pripažino I.Genytė-Pikčienė.

R.Grajausko teigimu, labai svarbu, kad spartų tempą išlaikytų ir ekonomikos potencialo augimas.

"Pastaruoju metu pagreitį įgaunantis atlyginimų augimas grasina įsukti šalies ekonomiką į vis sparčiau augančio vartojimo, lūkesčių ir kainų pasiutpolkę. Ryškesnis nekilnojamojo turto kainų augimas būtų tik vienas iš tokio proceso simptomų. Kadangi neturime galimybės ekonomikos vėsinti reguliuodami bazinę palūkanų normą, ypač svarbus vaidmuo tenka valdžiai, kuri turi dar atsakingiau vertinti savo galimybes išlaidauti. Verslo ciklui vis aiškiau pereinant į augimo stadiją, subalansuoti ar pertekliniai biudžetai tampa būtinybe", – teigė R.Grajauskas.

Pasak ekonomisto, pagrindinė rizika vidutiniu laikotarpiu išlieka tai, kad įsibėgėjant kainų ir atlyginimų augimui, Lietuvoje gaminamos prekės ir paslaugos gali prarasti konkurencingumą užsienio rinkose.

"Norint to išvengti, reikalingos investicijos į našumo didinimą, o svarbiausia – į ekonomikos struktūros kaitą. Augant sąnaudoms turime persiorientuoti į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias gamybos ir paslaugų šakas. Čia svarbų vaidmenį turi vaidinti šalies švietimo, ypač aukštojo mokslo, sistema. Didinti našumą padėtų ir į tai orientuotos mokestinės lengvatos – pavyzdžiui, žemesnis pelno mokesčio tarifas moksliniams išradimams komercializuoti, taip pat nulinis tarifas reinvestuojamam pelnui", – aiškino R.Grajauskas.

Džiaugsis ne visi

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad ūkio augimas kol kas džiugins nebent turtinguosius. Mat tų šalies gyventojų, kurių atlyginimai yra mažesni nei vidutiniai, pajamos auga lėčiau nei tų, kurie ir taip gyvena geriau už vidutinį statistinį lietuvį.

Lietuva, vertinant pagal pajamų nelygybę, yra tvirta lyderė ne tik ES, bet ir pasaulyje.

Pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė duomenis apie pajamų nelygybę įvairiose pasaulio šalyse.

Pajamų nelygybė EBPO tyrime vertinta pagal Gini koeficientą. Vertinant pagal šį rodiklį, Lietuva užima aštuntąją vietą pasaulyje – pajamų skirtumai sudaro 0,353 Gini koeficiento.

Didžiausia pajamų nelygybė fiksuojama Čilėje (0,465 Gini koeficiento), Meksikoje (0,459), JAV ir Turkijoje (atitinkamai, 0,394 ir 0,393). Mažiausia pajamų nelygybė yra Islandijoje, Norvegijoje, Danijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Čekijoje.