- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paklausa būstui vis dar laikosi aukštumose, nepaisant to, kad, lyginant su praėjusiais metais, yra kiek prislopusi, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Dėl padidėjusių statybų kainų ir ilgėjančių statybų terminų vystytojai nespėja pakankamai greitai pasiūlyti rinkai naujų butų, ir susidaręs trūkumas verčia kainas kilti aukštyn. Be to, pirmą kartą per dešimtmetį kintamos palūkanos vėl teigiamos, todėl, pasak banko ekonomistų, artimiausiu metu būsto įperkamumas, tikėtina, suprastės.
„Swedbank“ ekonomistai konstatuoja, kad būsto kainų augimas Lietuvos didmiesčiuose ir toliau išliko ypatingai spartus.
Remiantis įvairiais šaltiniais, sparčiausiai būstas brango Vilniuje. Per metus vieno kvadratinio metro kaina šalies sostinėje išaugo 25-29 proc. Kaune kainų augimas taip pat nedaug atsiliko nuo Vilniaus. Šiek tiek lėčiau butai brango Klaipėdoje – uostamiestyje kainų augimas siekė apie 15 proc., pastebima „Swedbank“ pranešime.
„Iš dalies būsto kainas į priekį gena fundamentalūs veiksniai – pajamų lygio didėjimas ir gyventojų skaičiaus augimas miestuose. Situaciją paaštrina naujos statybos butų trūkumas, be to, aukštos infliacijos aplinkoje dalis gyventojų siekia įdarbinti pinigus ir dar labiau pakaitina rinką“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Ekonomistų vertinimu, būsto kainų šuoliams įtakos turi ir brangstančios žaliavos, ir pasiūlos trūkumas.
„Vystytojai patiria sunkumų dėl augančių statybų kainų, kurios per metus išaugo net 20 proc. Neretas atvejis, kai vystytojai atideda preliminarius pardavimus, nes nėra tikri dėl galutinės statybų kainos. Tokia praktika dar labiau apriboja ir taip nepakankamą būsto pasiūlą. Nors gyvenamieji pastatai ir statomi labai aktyviai, pasiūla vis dar nespėja paskui būsto poreikį“, − komentuoja V. Šimkus.
Kaip pastebi „Swedbank“ ekonomistai, pirmąjį šių metų ketvirtį būsto rinkos aktyvumas buvo šiek mažesnis visuose trijuose miestuose, nors visapusiškai įvertinti situaciją trukdo keletas veiksnių.
„Visų pirma daugelis pirkėjų perka dar nepastatytą būstą, sudarydami preliminarias sutartis, o oficialioje statistikoje, tai yra Registrų centro duomenyse, jie pasimatys tik pasibaigus statyboms. Be to, būsto rinkoje buvo jaučiamas ir karo poveikis, nes kovo mėnesį aktyvumas buvo mažesnis daliai sunerimusių gyventojų atidėjus planuotus sandorius“, − sako V. Šimkus.
Pasak ekonomistų, iš dalies aktyvumą galėjo paveikti didelis karo pabėgėlių skaičius – gyventojai laisvuose būstuose priėmė gyventi ukrainiečius ar išnuomojo jiems būstą, taip laikinai sumažindami būsto pasiūlą.
Kaip pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, per metus būsto nuomos kainos Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje padidėjo šiek tiek daugiau nei dešimtadaliu, tačiau jos nepasivijo pardavimo kainų augimo. Dėl šios priežasties didžiuosiuose šalies miestuose sumažėjo nuomos pajamingumas, rodantis, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės pajamos iš jo nuomos.
„Būstų trūkumas lėmė ir spartų nuomos kainų augimą, tačiau mažėjantis nuomos pajamingumas rodo ne tik blėstantį investicinį patrauklumą, bet ir galimą kainų atitrūkimą nuo fundamentalios vertės. Mažėjantis nuomos pajamingumas ir didėjančios palūkanos pamažu pradės slopinti entuziazmą įsigyti nebe pirmąjį būstą“, − sako N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas pakels šiek tiek mažiau, nei šiuo metu tikimasi rinkoje – tik 1,25 procentinio punkto. N. Mačiulio teigimu, tokio palūkanų normų pokyčio kartu su energijos bei maisto kainų šoku užteks tam, kad paklausa ir infliacija atslūgtų.
„Žemos palūkanos pastarąjį dešimtmetį didino būsto įperkamumą, tačiau ECB rengiantis didinti bazes palūkanas, brangesni pinigai neigiamai paveiks galimybes įsigyti būstą. Kita vertus, brangesni pinigai prislopins kainų augimą ir ilgainiui gali padėti pirmojo būsto pirkėjams“, − taip pokyčius vertina N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai parengė scenarijus, kaip keistųsi būsto įperkamumas didėjant palūkanų normoms. Atliekant tokią jautrumo analizę, buvo daroma prielaida, kad gyventojų atlyginimai, būsto kainos, banko marža ir kiti parametrai išlieka tokie kaip 2022-ųjų metų pirmąjį ketvirtį, o kinta tik tarpbankinės palūkanos normos.
Remiantis ekonomistų skaičiavimais, jei kintamos palūkanos keisis pagal dabartinius Euribor ateities sandorių lūkesčius, per dvejus metus vidutinės būsto palūkanų normos padidėtų nuo 2,2 proc. iki 4,1 proc. Dėl to būsto įperkamumo indeksas Vilniuje sumažėtų nuo 141 iki 111 punktų, o naujai įsigyto 120 tūkst. eurų vertės buto mėnesinė paskolos įmoka padidėtų maždaug 108 eurais.
Pasak N. Mačiulio, artėjantys Euribor pokyčiai neigiamai paveiks lūkesčius, būsto įperkamumą ir paklausą, tačiau būstas Lietuvoje daugeliui gyventojų vis dar išliktų įperkamas, o visa rinka didelio sukrėtimo visgi turėtų išvengti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą17
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus36
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...