Analitikai, be to, teigia, jog lengvatą viešbučiams reikėtų pratęsti, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad PVM lengvatų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms būtų galima nepratęsti, jei būtų rasti sprendimai, kaip įmonėms išgyventi esant itin didelėms energijos išteklių kainoms.

„Jeigu Vyriausybė pasiūlys kokias nors priemones, kaip šitą sudėtingą periodą išgyventi visoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tuomet ta PVM lengvata galėtų baigti galioti. Jeigu ne, turbūt kažkokios paramos vis tiek reikia ir (lengvatą – BNS) reikia išlaikyti“, – BNS sakė N. Mačiulis.

„Akivaizdu, kad yra naujas iššūkis, kurį ypač jaučia maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos – energijos išteklių kainos. Dėl to negalima izoliuotai analizuoti šio klausimo – ir PVM lengvatų klausimas maitinimo bei apgyvendinimo įstaigoms, ir kompensacijos už šildymą, dujas, elektrą turi būti svarstomos kartu“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, valstybė turi padėti verslui suvaldyti energetikos krizės, kaip ir pandemijos, sukeltas rizikas.

„Ir pandemija, ir energetikos krizė, su kuria dabar susiduria Europa, yra netikėtas išorinis šokas, kuris niekaip nesusijęs su įmonių veikla, efektyvumu ir apsidraudimu nuo rizikų. Todėl tokias rizikas turi padėti valdyti valstybė“, – teigė N. Mačiulis.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas taip pat sako, kad po pandemijos dar neatsigavęs maitinimo verslas bus pribaigtas aukštų energijos sąnaudų.

„Tas sektorius buvo nokdaune po pandemijos, o dabar dar pilnai neatsigavus jie gauna dar vieną rimtą įvartį, energetinį. Ar reikėtų juos gelbėti, ar ne, čia jau yra politinis apsisprendimas. Lengvata aiškiai buvo suteikta metams laiko ir baigiasi. Dėl jos išlaikymo Finansų ministerija iš esmės atsižvelgia į teorinį mokesčių modelį, kad lengvatos neturėtų būti sektorizuojamos“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Jo manymu, dabartinė valdžios pozicija aiškiai rodo, kad pagalbos nereikėtų tikėtis ir bandyti išgyventi rinkos sąlygomis, kurios dėl energetinių sąnaudų dalį įmonių gali priversti bankrutuoti.

„Žinutė restoranams ir maitinimo įstaigoms yra paprasta: jie paliekami sudraskyti rinkos sąlygomis ir nuspręsta jų negelbėti. Apskritai čia bus daug bankrotų, nes energijos kainos yra tokios, kad daliai jų veikti nebus jokių šansų“, – sakė M. Dubnikovas.

Analitikas abejoja, ar tokia lengvata apskritai padėtų maitinimo įstaigoms susitvarkyti su problemomis.

„Mano manymu, ji nepakenktų, bet ar padėtų kompensuoti milžinišką krūvį dėl elektros ir dujų kainų, tai, ko gero, ne“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad buvo iš anksto žinoma, jog lengvatinis PVM tarifas maitinimo įstaigoms taikomas laikinai, norint padėti susitvarkyti su pandemijos iššūkiais, o jiems pasibaigus neliko ir tokios paramos poreikio.

„Tai buvo laikinas sprendimas siekiant padėti joms išgyventi pandemijos iššūkius ir palengvinti jos sukeltą stresą sektoriui. Dabar tos problematikos nebelikę, tad natūralu, kad neturėtų, matyt, būti pratęsta ši lengvata“, – ketvirtadienį BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu pratęsti lengvatą viešbučiams, anot jos, būtų logiškas sprendimas, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto ir jas reikia išlaikyti konkurencingas.

„Apgyvendinimo įstaigos, žvelgiant į kaimyninių ir apskritai Europos Sąjungos šalių kontekstą, tai nemažai šalių turi lengvatinius tarifus apgyvendinimo paslaugoms, eksportuojantis paslaugas sektorius turi išlaikyti tam tikrą konkurencingumą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

M. Dubnikovas irgi mano, jog PVM lengvata šiam sektoriui turėtų būti pratęsta: „Viešbučiams lengvata paliekama, nes viešbučiai yra tarsi eksportas šalies viduje“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę teigė, jog maitinimo įstaigoms 9 proc. PVM lengvata nebus patęsta, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų. Pasak jos, bus svarstoma, ar palikti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako matanti prasmę pratęsti PVM lengvatą maitinimo paslaugoms.

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21 proc.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), per aštuonis šių metų mėnesius abiejuose sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – 2,6 karto daugiau nei 2019–2021 metais.

„Creditinfo“ duomenimis, vien rugsėjį maitinimo įmonių bankrotai sudarė apie 14 proc. visų bankrotų. Nemažai restoranų dėl itin didelių energetikos kainų užsidaro arba žiemai arba visam laikui, skelbė LRT.