- Valdas Pryšmantas, Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikams skelbiant, kad metinė infliacija sausį siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario, ekonomistai teigia, jog šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos, tačiau kol kas kainos vis dar išlieka aukštesnės nei tikėjosi vartotojai. Kai kurie analitikai nulinę infliaciją prognozuoja jau pavasarį, kiti mano, kad kainos artimiausią pusmetį gali smarkiai nesikeisti.
Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė BNS sakė, kad metinė infliacija gali ir toliau mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės bei vangios paklausos, todėl šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos.
„Metinė infliacija išties yra visiškai išsikvėpusi (...). Drąsiai galima teigti, kad lauksime ir metinės defliacijos šiemet, nes palyginamoji bazė yra labai aukšta, tuo tarpu pirmą pusmetį vartojimo paklausa išliks pakankamai vangi ir atitinkamai tai sukels spaudimą kainoms ir pasiūlai prisitaikyti“, – trečiadienį BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, kainas sausį labiausiai koregavo mokesčių ir įstatymų pakeitimai – didėję kuro akcizai ir panaikinta PVM lengvata maitinimo verslui, o jų didėjimą labiausiai kompensavo sezoninės nuolaidos.
„Kad bus mėnesinė infliacija, tai mes žinojome, nes buvo administracinių sprendimų, mokestinių poveikių, akcizų padidinimas, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos panaikinimas maitinimo paslaugoms – visa tai įsijungė nuo sausio 1 dienos ir kilstelėjo kainas, tačiau sezoniškumas buvo pakankamai reikšmingas ir kompensavo kainų padidėjimą – įvairios sezoninės nuolaidos drabužiams, avalynei buvo pakankamai reikšmingos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, tai, kad metinė infliacija toliau mažėja, nėra netikėta tendencija.
(...) Matome, šių metų sausio mėnesį vidutinė prekių kaina yra 1,5 proc. mažesnė nei buvo prieš metus, tai yra gana didelė defliacija, retai stebima.
„Matome, kad metinė infliacija ir toliau sparčiai mažėja, nukrito iki 0,7 proc. Nėra netikėta tendencija, būtent ją labiausiai lemia pingančios prekės, nes, matome, šių metų sausio mėnesį vidutinė prekių kaina yra 1,5 proc. mažesnė nei buvo prieš metus, tai yra gana didelė defliacija, retai stebima“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Anot jo, tai lemia įvairios išorės tendencijos, pirmiausia penktadaliu atpigusios žaliavos.
„Mes matome, daugelis pramoninių metalų, maistinės žaliavos – kviečiai, kukurūzai, miežiai, sojos pupelės – visos tos žaliavos yra maždaug 20 proc. pigesnės nei buvo prieš du metus, prieš tą didį infliacijos šuolį. Tai pradeda atsispindėti jau ir galutinėse vartojimo kainose, tai yra atpigus žaliavoms pradeda mažėti ir galutinės prekių kainos parduotuvėse“, – sakė analitikas.
Tuo metu Kauno technologijos universiteto ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog kainos vis dar yra aukštesnės nei tikėjosi vartotojai.
„Sausio mėnesio duomenys vis tik sako, kad mes, kaip ekonomika, nei skubame kažkur mažinti, koreguoti kainas, kad daugiau vartotojų turėti, bandome jas išlaikyti. Iš principo vis dar gyvename aukštų kainų lygyje ir vartotojų požiūriu, ypatingai apie maisto ir paslaugų sektorių, tikėjosi tų korekcijų“, – BNS sakė R. Krušinskas.
N. Mačiulis pridūrė, kad didelės įtakos mažėjančioms prekių kainoms taip pat turi mažėjančios Kinijos produkcijos eksporto kainos, taip pat smukusios gamtinių dujų kainos.
„Matome, šiuo metu Kinijos eksporto kainos yra net dešimtadaliu mažesnės negu buvo prieš metus, tai irgi pradeda atsispindėti galutinėse prekių kainose ir Lietuvoje, ir kitose Europos valstybėse“, – sako N. Mačiulis.
„Dabartinė dujų kaina yra nukritusi šiuo metu iki 25 eurų už megavatvalandę (MWh) – praktiškai nebesiskiria nuo praėjusio dešimtmečio vidutinio lygio. Tai irgi yra defliacijos veiksnys, kuris turės įtakos tolesniam infliacijos mažėjimui ir Lietuvoje, ir kitose Euro zonos valstybėse“, – pridūrė jis.
„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis prognozuoja, kad infliacija ir toliau mažės.
„Labai tikėtina, kad infliacijos dugnas nepasiektas ir pavasarį mes matysime infliaciją, artimą nuliui, o prekės kai kurios šiemet toliau pigs, ypač maisto“, – sakė N. Mačiulis.
Tuo metu R. Krušinskas sako, kad kainos gali smarkiai nesikeisti artimiausią pusmetį, o tai liudija apie stagnaciją.
„Manau, kad šie metai prasideda su ta pačia tendencija, kuris tikriausiai bus išlaikoma bent artimiausią pusmetį – tai yra tas stagnuojantis režimas, aš vadinu tą korekciją iki vieno procento, kas iš principo sako, kad mes esame vietoje“, – BNS sakė R. Krušinskas.
Sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario (0,6 proc.). Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai6
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža28
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę5
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...