- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad dėl nekilnojamo turto (NT) mokesčio kylantys konfliktai parodo tam tikrą „fiskalinę šizofreniją“, kai valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos diskutuojamos visiškai atskirai, nesuvokiant, jog ilgalaikiams įsipareigojimams reikalingi tvarūs lėšų šaltiniai.
„NT diskusija parodo Lietuvos politikų, valdančiųjų, opozicijos ir visuomenės požiūrį į tai, kaip veikia mokesčiai. Ir mane nustebina ta „fiskalinė šizofrenija“, kuomet visiškai atskirai diskutuojama apie biudžeto pajamas ir išlaidas. Ir net ekonominį išsilavinimą turintys politikai į vieną kamerą sako, kad negerai didinti mokestį, jį sumokės vidurinė klasė, o kitai kamerai teigia, jog reikia daugiau lėšų mokytojų atlyginimams, krašto apsaugai ir kitoms funkcijoms“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino N. Mačiulis.
„Mes negalime finansuoti ilgalaikių įsipareigojimų iš skolintų lėšų“, –pabrėžė jis.
Pasak jo, toks mąstymas nulemia ir nesugebėjimą tinkamai atsižvelgti į Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas. Jo teigimu, iš Lietuvos prašoma tik subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas.
„Fone girdisi tam tikras nesutarimas dėl to, ko reikalauja ES. Nes ES reikalauja labai nedaug – paprastos matematinės logikos. Ir jeigu mes įsipareigojame didinti senatvės pensijas ar viešo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tą turime daryti iš tvarių, mokestinių pajamų“, – paminėjo jis.
Taip pat, anot N. Mačiulio, prie visuomenės priešinimosi NT mokesčiui prisideda bendras nenoras mokėti mokesčių bei po „čekučių“ skandalo atsiradęs nepasitikėjimas savivaldybėmis. Jis pabrėžė, kad lietuvius įtikinti mokėti didesnius mokesčius galima tik tiesiogiai susiejus juos su specifinėmis biudžeto išlaidomis.
„Vadiname tai žema mokestine morale – gyventojai nejaučia noro ir pareigos mokėti mokesčius, nes mano, kad lėšos bus ištaškytos. Būtent šiuo konkrečiu atveju, prie nenoro mokėti didesnį NT mokestį prisidėjo tai, kad šiemet nuolat buvo skanduojami atvejai, kai savivaldybės naudojo lėšas neskaidriai“, – komentavo N. Mačiulis.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą, kuriame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.
Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: savaitgalį buvo pasiektas momentinis saulės gamybos rekordas
Praėjusią savaitę, antroje jos pusėje vyravus saulėtiems orams, pasiektas naujas saulės jėgainių rekordas – 774 MW. Pasak energetikos ekspertų, sekmadienį net 10 valandų iš eilės elektros kaina biržoje buvo arti 0 Eur/MWh. ...
-
VMVT: kone pusė ištirtų siuntų iš Rusijos ir Baltarusijos neatitiko teisės aktų reikalavimų
Šių metų kovą sugriežtinus importuojamų grūdį kontrolę, Lietuvoje iki kovo 24 dienos buvo patikrintos 42 transporto priemonės, gabenusios negyvūninius pašarus iš Rusijos ir Baltarusijos importui į Lietuvą. Pasak Valstybinės ma...
-
Prasideda nacionalinė atranka gauti Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) kviečia valstybines institucijas, mokslo įstaigas ir verslo atstovus dalyvauti 2024 m. Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinėje atrankoje. ...
-
Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas
Antradienį uostamiestyje baigiamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Skelbiama, kad kada tiksliai butuose atšals radiatoriai, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų. ...
-
LTOU: keleiviams dėl uždaryto panduso į Vilniaus oro uostą nereikia atvykti anksčiau
Uždarius vadinamąjį pandusą prie Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas sako, kad keleiviams anksčiau atvykti nereikia. ...
-
ESO: elektrą savarankiškai gaminančių vartotojų skaičius viršijo 100 tūkst.
Gaminančių vartotojų, savarankiškai apsirūpinančių elektra iš nuosavų saulės ar vėjo jėgainių, skaičius Lietuvoje viršija 100 tūkst., pirmadienį skelbia Energetikos ministerija. ...
-
„4 procentai“ iniciatoriai ragina valdžią tartis dėl didesnio gynybos finansavimo5
Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo. ...
-
Tyrimas: šeimos pajamos Vilniuje per trejus metus augo 42 proc.
Namų ūkio mėnesio pajamos Vilniuje per trejus pastaruosius metus vidutiniškai padidėjo 42 proc. (919 eurų) iki 3 tūkst. 126 eurų – toks pokytis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių sostinių, pirmadienį pranešė tyrimą atl...
-
A. Romanovskis: verslas pasiruošęs mokėti už gynybą, bet dalis įmonių gali galvoti apie pasitraukimą3
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis įspėja, kad jeigu gynybos poreikiai bus finansuojami vien tik verslo mokesčiais, tai sukurs nepalankias sąlygas. Anot jo, priėmus tokius sprendimus, jau esantis šalyje verslas pra...
-
A. Romanovskis: nemanau, kad valstybinis bankas būtų efektyvus rinkos žaidėjas2
Socialdemokratams praeitą savaitę užsiminus apie galimybę kurti valstybinį banką, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad jis greičiausiai nebūtų efektyvus. Anot jo, daugelis visuomenės nesupranta, kad tokia fin...