- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po ilgesnio nesilankymo prisėdę savo mėgstamoje kavinėje ar restorane, ko gero ne vienas pastebėjo meniu pasikeitusius skaičius, praneša LNK.
„Iš tikrųjų pastaruosius septynerius metus Lietuvoje restoranų kainos augo sparčiausiai visoje euro zonoje. Jos šiuo metu yra jau didesnės nei Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir labai panašios kaip Ispanijoje, kitose Baltijos šalyse. Mes įžengėme į aukštesnį kainų lygį ir, be abejo, Nidoje lygis dar aukštesnis, turbūt nebus neteisinga sakyt, kad jis yra jau labai panašus į Vakarų Europos šalių kainų lygį“, – kalbėjo Ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kodėl Lietuvoje taip sparčiai auga kainos – yra kelios priežastys, sakė Ž. Mauricas: „Viena iš jų yra pakankamai sparčiai augęs darbo užmokestis. Tikrai tas augimas buvo pakankamai ženklus. Taip pat augo nuomos kainos, didėjo labai sparčiai paklausa. Restoranų apyvarta augdavo kasmet dviženkliais skaičiais ir atitinkamai ta pagunda kainas didinti buvo labai didelė. Deja, iššūkis yra tas, kad kokybė bent jau daugelyje vietų atsiliko ir dabar yra rizika, kad mes tapsime greičiau brangūs nei kokybiški. Tai mes turime ieškoti savęs iš naujo ir kažkaip galvoti, kaip išlaikyti tą patrauklumą tiek užsienio svečiams, tiek ir vietos klientams“.
Toks kainų šuolis Lietuvoje tęsiasi nuo 2015 metų, sakė ekonomistas: „Septynerius metus iš eilės mes turime sparčiausią augimą euro zonos visose šalyse. Netgi jeigu mes eurais paverstume kainų augimą ne euro zonos šalyse, tarkime, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, tai mes vis tiek pirmaujame. Kainos oficialiai per septynerius metus paaugo 45 proc. Mes gerokai lenkiame visas. Antroje vietoje, man atrodo, Čekija su 20 proc. Europos Sąjungos vidurkis – apie 10 proc. Graikijoje 6 proc. paaugo kainos“.
„Danija yra viena iš pirmaujančių valstybių būtent gastronomijos srityje. Ten ji pritraukia labai daug gastronomijos turistų. Anksčiau mes keliaudavome į Prancūziją, Italiją, Ispanijos šiaurinę dalį paskanauti tų patiekalų restoranuose, o dabar keliauja daug žmonių ir į Daniją. Bet į Lietuvą dar nekeliauja“, – teigė Ž. Mauricas.
Kainos oficialiai per septynerius metus paaugo 45 proc. Mes lenkiame visas šalis gerokai. Antroje vietoje, man atrodo, Čekija su 20 proc. Europos Sąjungos vidurkis – apie 10 proc.
„Kainas, matyt, būtų nelabai lengva sumažinti, nes vis tiek tie procesai jau yra įsibėgėję. Dar ekonomistai turi tokį terminą, kad kainos yra „prilimpančios“. Tai reiškia, kad vieną kartą pakėlei, o atgal nemažinsi. Vienintelis kelias, manau, Lietuvai yra pasikelti kokybės kartelę ir bandyti kažkaip atrasti save tam, kad klientas norėtų tą kainą mokėti, kuri yra prašoma iš jo. Medalis turi dvi puses: kainą ir kokybę. Kitu atveju gali pasklisti gandas nelabai geras apie Baltijos šalis. Mes tokie kaip Suomija galime tapt. Ar važiuotumėt į Suomiją apsilankyti jos restoranuose? Turbūt, kad ne – brangu ir nėra kažkokio labai didelio išskirtinumo, o dar toli labai važiuot ir šalta“, – kalbėjo ekonomistas.
„Apskritai rinka labai priklauso nuo vartotojų. Ką vartoja vartotojas, tą ir gamina. Mes buvome jokie vartotojai prieš 30 metų, nes mes išsivadavome iš „geležinės uždangos“ ir nieko nežinojom. Mes valgydavome ananasų užkeptus kepsnius. Mes po truputį mokomės, ateina vyno kultūra, maisto kultūra. Mes susipažįstame tiktai su tuo ir, aišku, evoliucija lems tai, kad kokybė gerės. Bet visų pirma tai yra mūsų atsakomybė. Nes jokio turisto indėlis nebus toks svarus, kad tą kokybę pakeltų iš išorės. Priklauso nuo pačios šalies, nuo pačių vartotojų“, – aiškino jis.
Galimybių, kad kainos ateityje mažės, anot ekonomisto – mažai: „Aš manau, kad geriausias scenarijus būtų, jei kainos neaugtų sparčiausiai euro zonoje, kaip augo iki šiol septynerius metus. Ir kad gerėtų kokybė. Kainos geriausiu atveju nustoja arba pristoja kilti, bet jos nemažėja. Kainos jau nebesumažės“.
Ž. Mauricas davė patarimų ir vartotojams: patarimas yra labai stiprus. Reikia žiūrėti, ką vartoja, domėtis restoranų istorija, iš kur jie gauna produktus, iš kur jie perka juos, kokia yra jų ideologija. Tokiu būdu tas mūsų edukavimasis vyks žymiai greičiau. Nes tai yra pagrindinis mūsų išsigelbėjimo šiaudas. Jeigu mes nesidomėsime, ką valgome, nesidomėsime tais dalykais, kuriuos perkame, tada mes netobulėsime kokybės prasme. Jeigu tu perki bet ką ir dar dedi į savo kūną, tai tada ir rezultatas toks“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų8
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...