– Kiek, jūsų manymu, šiemet dar kils palūkanų normos?

– Palūkanos normos turėtų padidėti ketvirčiu procentų. Metams laiko nuo 100 tūkst. eurų, tai prideda žmogui apie 250 eurų išlaidų papildomai. Reikia pastebėti, kad šiais metais prognozuojami dar trys žingsniai po 0,25 proc. Ir palūkanų norma metų gale gali siekti ir 4,25 proc. 

– Tai kur ta pabaiga? Kiek dar įmanoma didinti palūkanų normas?

– Kur pabaiga? Turbūt reikėtų žiūrėti už Atlanto. JAV užvakar indikavo, kad padidinus paskutinį kartą po 0,25 proc., t. y. pakėlus palūkanas iki 5,25 proc., greičiausiai bus sustota. Europa paprastai vėluoja apie šešis mėnesius. Tad galima sakyti, kad galbūt metų pabaigoje pasieksime 4,2 ar 4,5 proc. Iš tiesų tai gali būti palūkanų kėlimo pabaiga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Koks galutinis skaičius laukia galutinėje stotelėje ir kiek ilgai išliks tokios aukštos palūkanos?

– Manau, laikysis panašiai tiek pat laiko, kiek ir JAV. Paprastai palūkanos aukštame lygyje išlieka nuo metų iki dviejų. Na, o tas skaičius bus apie 4,5 proc. Plius, minus. Tai – viršutinė riba, kuri turėtų padėti sureguliuoti infliaciją.

Galbūt metų pabaigoje pasieksime 4,2 ar 4,5 proc. Iš tiesų tai gali būti palūkanų kėlimo pabaiga.

 

– Jau dabar gyventojai skundžiasi, kad paskolų „kupra“ tik didėja. Kur ta riba, kai gyventojai nebegalės padengti savo įsipareigojimų? Ar augančios palūkanos neišaugins ir „blogų“ paskolų portfelį?

– Šiuo momentu „blogų“ paskolų yra mažai. Padeda padidėję atlyginimai. Be abejo, žmonės, kurie neteko darbo, jiems iškilo didelė problema, nes padidėjusios palūkanos skaudžiai kanda. Tikėtina, kad padidės tokių „blogų“ paskolų. Vaizdžiai kalbant, yra ir savotiškas tikslas sumažinti žmonių lūkesčius tam, kad mažėtų išlaidos ir infliacija trauktųsi. Tas gydymo procesas iš tiesų yra skausmingas. Ir jis, visų pirma, veikia nekilnojamojo turto rinką. Matome kritusią paklausą.

– Keliant palūkanas bandoma pažaboti infliaciją. Nors ji sulėtėjo, bet jis tiek auga. Ar gali taip būti, kad tas palūkanų kėlimas infliacijos jau nebeveikia? O gal, priešingai, reikėtų dar drastiškiau padidinti palūkanas?

– Jeigu drastiškai jos būtų pakeltos, turėtume tokį efektą, kaip rankinio stabdžio įtempimas, kuris staigiai sustabdytų ekonomiką ir tektų ilgai laižyti žaizdas. Tuo tarpu toks laipsniškas palūkanų normų kėlimas leidžia ECB priiminėti sprendimus stebint, kaip į viską reaguojama. Tikrai netiesa, kad į palūkanų kėlimą infliacija nereaguoja. Mes matėme infliacijos šuolį dar praėjusiais metais – judėjimą link 10 proc. Šiandien ji Europos Sąjungoje yra 7 proc. Stabdymas vyksta. Tiesiog nenorima stabdyti labai greitai, nes tai sukeltų kitas problemas, kurias reikėtų spręsti, pavyzdžiui, – gaivinti ekonomiką. Tad nuoseklus darbas duoda rezultatų. JAV – puikus pavyzdys, kur beveik iki 10 proc. šoktelėjusi infliacija jau nusileido iki 5 proc. Jiems pavyko suvaldyti situaciją.

– Ar diržų veržimasis jau prasidėjo, ar bus dar skausmingiau?

– Manau, kad Lietuvoje mes gyvename pakankamai gerai. Lėtas diržo veržimasis vyksta, bet nedrastiškai. Žmonės, kurie turi darbus, iš tikrųjų gali aptarnauti savo paskolas.