- Malvina Baužytė, Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentui pranešus, kad gegužę, palyginti su balandžiu, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos mažėjo 0,3 proc., ekonomistai teigia, kad tam tikri maisto produktai pigs ir artimiausius kelis mėnesius.
Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, gegužę pingančios šviežios daržovės buvo sezoniškumo pasekmė. Anot pašnekovo, birželį ir liepą maisto produktų kainos turėtų toliau mažėti.
„Tikėjomės, kad tos kainos bus mažesnės nei balandžio mėnesį. Kažkokių stebuklų ieškoti nereikia, nes, jei pažiūrėsime į istoriją, tai dažniausiai nuo gegužės mėnesio pradeda veikti sezoniškumo efektas, tai yra pradeda pigti sezoninės šviežios daržovės, daugiausia auginamos šiltnamiuose, pavyzdžiui, agurkai, pomidorai, salotos, ridikėliai, ankstyvosios bulvės. Tai jau sezoniškumo pasekmė. Natūralu, kad mes maisto produktų pigimą matėme 0,3 proc. gegužę ir kad tas kainų sumažėjimas bus dar didesnis birželį ir liepą“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
Pasak ekonomisto, šių metų tendencija, kai gegužę mažėja sezoninių daržovių kainos, nėra išskirtinė.
„Praeiti metai buvo išskirtiniai, nes to labai nematėme (maisto produktų kainų mažėjimo – ELTA), labiau buvo pastebėtas pigimas liepą, rugpjūtį, nes turėjome karštą ir sausą gegužę. (...) Šiais metais orai kol kas normalesni, čia problemų nėra. Turime tipinę tendenciją šiemetׅ“, – tikino jis.
Jo teigimu, pastaruoju metu mažėja ir ne sezoninių maisto produktų kainos.
„Pieno produktai tarptautinėse rinkose irgi gegužę dar pigo, tai kelti kainas Lietuvoje nebuvo logikos ir tos kainos liko panašios. Prisiminkime, kad nuo kovo pabaigos baigėsi kiaulienos kainų burbulas. Kiaulienos kaina pradėjo mažėti tarptautinėse rinkose, šios kainos nebekyla ir Lietuvoje, matėme paukštienos kainos stiprų smukimą didmeninėje rinkoje. (...) Tad turime tokią situaciją, kad padėtis lieka palanki maisto kainų mažėjimui“, – sakė T. Povilauskas.
„Kalbant apie Lietuvos rinką, būtų sunku suprasti, kodėl birželį, liepą neturėtų būti mėnesinė defliacija, šiais mėnesiais maisto kainos turėtų natūraliai kristi“, – pridūrė ekonomistas.
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad daržovių atpigimas turėjo įtakos visos gegužės metinės infliacijos sulėtėjimui.
„Vasarį metinis daržovių kainų pabrangimas siekė 0,9 proc., o nuo kovo yra didžiulis kainų nuosmukis. Gegužę, lyginant su 2019 metų geguže, daržovės atpigo 11 proc. Čia yra labai svarbus aspektas, nes maisto produktai sudaro apie penktadalį Lietuvos vartotojų išlaidų, todėl daržovių atpigimas turėjo labai didelės įtakos, kad infliacija sulėtėtų“, – ELTAI sakė A. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, daržovės pinga dėl koronaviruso sukeltų padarinių.
„Kai užsidarė Lietuvos viešbučiai ir restoranai, tuo pačiu ir Europoje, tai mūsų daržovių augintojai staiga susidūrė su tuo, kad turėjo didelę pasiūlą daržovių, bet labai stipriai buvo kritusi paklausa. Paprastai kalbant, jie porą mėnesių neturėjo kam parduoti daržovių. Tai paskatino augintojus parduoti produkciją bet kokia kaina, kad ją tiesiog parduotų, jog ji nesugestų“, – teigė jis.
Taip pat, jo teigimu, į Lietuvos rinką galėjo patekti daugiau pigesnės lenkiškos produkcijos.
„Lenkiškos daržovės galėjo plūstelėti į Lietuvą, nes lenkai galėjo susidurti su ta pačia problema, kad jie neturi kur Lenkijoje parduoti savo produkcijos. Tai gali būti, kad ieško kitų eksporto rinkų“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodino nuomone, maisto kainų lygį stipriai į viršų kelia vaisių pabrangimas.
„Jų pabrangimas, lyginant su praeitų metų geguže, siekia 14 proc. Tai iš esmės irgi yra dėl koronaviruso, nes yra sutrikusi tiekimo grandinė. Vaisių mes daugiau importuojame“, – teigė jis.
Ekonomistas prognozuoja, kad kol rimčiau neatsidarys restoranai ir viešbučiai, daržovės ir toliau turėtų pigti.
„Matysime iš esmės tą pačią problemą – daržovių augintojai augina daržoves, yra derlius, kurio nelabai kam reikia šiuo metu. O viešbučiai ir restoranai rimčiau turėtų atsidaryti liepą-rugpjūtį, tai porą mėnesių matysime defliacijos spaudimą“, – sakė A. Izgorodinas.
„Bet manau, kad antrą pusmetį tai pasikeis“, – pridūrė jis.
Anot Statistikos departamento, gegužę, palyginti su balandžiu, labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo agurkų, pomidorų, ankstyvųjų baltagūžių kopūstų, gūžinių salotų kainos, bet padidėjo melionų, kivių, saldžiųjų paprikų, mandarinų kainos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...