Tuo metu Aplinkos ministerija teigia, kad drėgmės matavimo stotelių įrengimui galėtų būti rastas finansavimas.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis teigia, kad Lietuvoje yra didelių spragų nustatant sausros mastą. Anot jo, dabar sausros padariniai vertinami atsižvelgiant tik į temperatūrą ir kritulių kiekį, nors yra kokybiškesnių bei tikslesnių metodų.

Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas pastebi, kad nustatant sausrą, nevertinamas dirvos drėgnumas.

„Skirtingas dirvožemis skirtingai reaguoja į drėgmę, bet dabar į dirvožemio drėgnumą nėra atsižvelgiama“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė jis. 

A. Bukantis pridūrė, kad nevertinama ir augalų būklė sausros metu, derliaus prieaugis.

„Tada ir atsiranda kliūtys, kaip įvertinti žalą, pavyzdžiui, su grūdiniais javais, šakniavaisiais yra visiška nežinomybė, kokia bus padėtis. Eilinį kartą per sausrą pradedame spėlioti, kokia bus žala“, – sakė jis.   

Tuo metu Aplinkos viceministras Danas Augutis sako, kad stotelių, kurios matuoja dirvos drėgmę, tinkas išnyko neužtikrinus tam finansavimo. Tačiau, pasak jo, Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti tų stotelių tinklą, tam finansavimas būtų rastas. Preliminariais skaičiavimais, stotelių išlaikymas kasmet kainuotų apie 200 tūkst. eurų.  

Jis, be kita, kalbėjo, kad dabartiniai sausros nustatymo kriterijai yra parengti pagal Žemės ūkio ministerijos prieš maždaug penkerius metus užsakytos studijos rezultatus.  

„Čia galima padiskutuoti su mokslininkais, ar tie kriterijai teisingi, ar neteisingi ir jeigu neteisingi, ką turėtume padaryti, kaip įsivertinti teisingiau“, – teigė viceministras. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius taip pat sako, kad valstybė neturi objektyvių priemonių žalai įvertinti. Jo teigimu, žemdirbiai mano, kad valdžia ekstremalios situacijos šalies mastu neskelbia, nes trūksta išteklių ūkininkams padėti.

„Tarpusavyje ūkininkai diskutuoja, kad pagrindinė priežastis vis tik, kad Vyriausybė tiesiog nėra pasiruošusi valdyti stichinės sausros, ekstremalios situacijos. Paskelbus ekstremalią situaciją, kyla klausimas, kaip padėti nukentėjusiems, vadinasi, valstybė greičiausiai neturi tokių resursų, piniginių išteklių“, – teigė R. Juknevičius. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo teigimu, 2006-aisiais sausros padariniams sušvelninti žemės ūkio sektoriui valstybė skyrė 300 mln. litų (beveik 87 mln. eurų), o dabar tam esą reikėtų kur kas didesnės sumos.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis įsitikinęs, kad valstybinio lygio ekstremalią situaciją būtų galima skelbti.  Anot jo, 30 savivaldybių atitinka ekstremalios situacijos sąlygas. 

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad žemdirbių bendruomenė prašo ekstremalios situacijos pripažinimo valstybės mastu, kad nebūtų baudžiami už reikalavimų neįvykdymą.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijoje jau paskelbusios 13 savivaldybių.