Lietuvai siūloma 20 proc. mažesnė dujų kaina mainais už „Gazpromo“ keliamų sąlygų įgyvendinimą - įprasta šios kompanijos taktika. Kaip nurodo Rusijos energetikos ekspertai - Lietuvai siūloma taip vadinama „retrospektyvi“ nuolaida - t.y. atgaline data. Memorandumo projekte, kurį yra gavusios Lietuvos valdžios institucijos, ir kurio kopiją turi BNS, siūloma 20 proc. nuolaida dujų kainai nuo šių metų balandžio 1 dienos.

Tokias nuolaidas atgaline data Rusijos dujų milžinė, anot Rusijos žiniasklaidos, yra pasiūliusi daugeliui savo partnerių.

Kaip rašo Rusijos informacinė agentūra „Minprom“, „Gazprom“ nuolaidas jau yra suteikęs visiems savo europiniams kontrahentams (sutarčių šalims - red.), išskyrus „Lietuvos dujas“, Ukrainos „Naftogaz“ ir vokiečių RWE.

„Vidutinis nuolaidos dydis siekia 10 - 15 proc. Tačiau, pavyzdžiui, Latvijai, Estijai ir, neoficialiomis žiniomis, Lenkijai kainos buvo sumažintos beveik 20 proc. Bendras išmokos dydis vertinamas maždaug 10 mlrd. JAV dolerių. Praėjusiais metais dėl šių nuolaidų monopolija (“Gazprom„ - red.) nurašė 133 mlrd. rublių“, - rašoma Rusijos agentūros straipsnyje.

Kaip rašo „Minprom“, „Gazprom“ atstovas praėjusį penktadienį atsisakė komentuoti pasirodžiusią informaciją apie Lietuvai pasiūlytą nuolaidą, tačiau priminė, kad šiuo metu vyksta konsultacijos su Lietuvos valdžia dėl ES Trečiojo energetikos paketo taikymo. Šis paketas numato dujų perdavimo, tiekimo ir skirstymo veiklų atskyrimą.

Kalbintas „East European Gas Aanalysis“ centro vadovas Michailas Korčemkinas mano, jog „Gazprom“ naudoja metodą, kuomet dirbtinai užkeliama kaina paskui pasiūlant nuolaidas.

„Net įskaitant 20 proc. dujų kainos sumažinimą, Lietuva vis tiek mokės didesnę dujų kainą, nei, pavyzdžiui, Suomija“, - pažymi ekspertas.

Kaip rašo Rusijos agentūra, „Gazprom“ pagrindinis tikslas - kad Lietuva neįgyvendintų trečiojo ES paketo.

Rusijos žiniasklaida primena, kad balandžio pradžioje ūkio ministrė Birutė Vėsaitė pareiškė, kad Lietuva galėjo vėliau įgyvendinti trečiąjį paketą. B.Vėsaitė priminė, kad Latvija ir Estija, nuėjusios šiuo keliu, gauna dujas gerokai mažesnėmis kainomis. Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius, komentuodamas B.Vėsaitės žodžius, pareiškė, kad Lietuvos Vyriausybės pozicija dėl Trečiojo ES paketo įgyvendinimo nesikeičia ir Lietuva žada tai padaryti iki 2014 metų pabaigos.

Rusijos ekspertai teigia abejojantys, ar „Gazprom“ pasiūlymai sudomins Lietuvą.

„Visa “Gazprom„ ir Lietuvos valdžios santykių raida rodo, kad lietuviai griežtai nusiteikę Rusijos kompanijos atžvilgiu. Turint omenyje konjunktūros pokyčių dujų rinkoje galimybę, kažin ar Lietuvą stipriai sudomins susitarimas su “Gazprom„ tokiam ilgam laikui“, - teigė Rusijos Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Agibalovas.

Jis priminė, jog Lietuva jau seniai yra pareiškusi apie suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą, kas leis šaliai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Anot jo, „neatmestinas scenarijus“, kad dujų terminalas bus pastatytas ir suskystintų dujų tiekimas per jį bus labiau apsimokantis, nei „Gazprom“ pasiūlymas.

„Ilgalaikė sutartis su “Gazprom„ nėra Vilniaus prioritetas“, - teigia M. Korčemkinas. Pasask jo, alternatyva gali tapti dujų tiekimas iš Norvegijos, ir Lietuva dėl to šiuo metu jau derasi su norvegais.

Rusijos portalo Korepsondent.biz kalbinti šios šalies energetikos ekspertai pažymi, kad Lietuvos sprendimai ir veiksmai įgyvendinant Trečiąjį ES paketą gali būti lemtingi dujų milžinei „Gazprom“.

Sprendimas dėl Lietuvos dujų bendrovės „Lietuvos dujos“ atskyrimo - istorinis sprendimas ES energetikai ir pirmas rimtas smūgis dujų monopolininkei ES.

„Juk inteligentiškas žodis “atskyrimas„ iš tiesų pirmiausia reiškia tai, kad “Gazprom„ banaliai nušalino nuo “Lietuvos dujų„ valdymo ir paliko tik teisę pardavinėt dujas“, - komentavo Energetinių tyrimų instituto ekspertas Jurijus Korolčiukas.

„Taigi atitinkamai reikia tikėtis tolesnio Rusijos pozicijos silpnėjimo ES šalyse. “Gazrpomui„ lietuviškas mūšis - tai tik pirmoji kregždė. Ir kitą kartą iš Rusijos paims Estijos dujų tinklus. Dabar Estija stipriai dirba dėl dujų bendrovės “Esti Gaas„, kurios pagrindinis akcininkas taip pat Gazprom (37 prioc.), atskyrimo“, - teigė J. Korolčiukas.

Anot jo, „Lietuvos sprendimas užspausti Rusijos dujų monopolininką ir perimti dujotiekius yra daugiau politinis ir strateginis“. Iki 2015 metų Lietuva nori įgyvendinti suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje projektą.