Ekspertas apie būsto rinkos situaciją Lietuvoje: artimiausi mėnesiai parodys ateitį

  • Teksto dydis:

Pastarieji keleri metai nekilnojamojo turto rinkoje atrodė lyg amerikietiški kalneliai, tačiau dabar, regis, situacija stabilizavosi. Finansų ekspertė Jekaterina Govina laidoje „Investicija“ kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentu Mindaugu Statulevičiumi aiškinosi, kaip šiuo metu atrodo Lietuvos būsto rinka.

– Mindaugai, kokia situacija yra šiuo metu Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje pagal kainų ir sandorių skaičių? 

– Rinka yra atsigaunanti, nes laikotarpis, kai sandorių matėme mažiau, truko pusantrų metų. Kalbu apie didmiesčius ir naują rinką. Turbūt iš karto reikėtų paminėti apie ką kalbame, nes specifiniuose segmentuose – antrinė rinka, sklypai – situacija yra varijuojanti. Ta rinka, kurioje veikia mūsų nariai, nekilnojamojo turto plėtotojai, didmiesčiai ir pirminė rinka pusantrų metų buvo lėti, jeigu galima taip pasakyti. 

Tą demonstravo ir plėtotojai, mažindami pasiūlą, taip pat ir pirkėjai, kurie negalėjo įsigyti būsto. Pradėjus kilti bankinių palūkanų normoms, prieinamumas prie būsto, įperkamumas buvo labai žemas ir nukritęs. Dabar prasidėjo pirmi atsigavimo žingsniai: atsiranda daugiau drąsos pirkėjams įsigyti turtą, kadangi atlyginimai ir toliau auga, vidutiniškai 8–10 proc., priklausomai nuo sektoriaus – viešas ar privatus. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Atlyginimai kyla, turto kainos apie pusantrų metų nekyla, tas šokas, kuris buvo po Rusijos invazijos į Ukrainą, stabilizavosi. Vadinasi, statybų kainos galėjo daugiau mažiau stabilizuotis. Prieinamumas ir įperkamumas pamažu gerėja. Atsiranda daugiau galimybių iš ko rinktis, eiti kalbėtis su banku, nes ne paslaptis, kad apie pusė būsto yra nuperkama su kredito įstaigų pagalba – ar tai būtų bankas, ar tai būtų unijos.  

Prieinamumas ir įperkamumas pamažu gerėja.

Apie ketvirtį stebime atsigavimą, turbūt tai yra susiję ir su Europos Centrinio Banko sprendimu nuo birželio mėnesio pamažu mažinti palūkanų normas. Reiškia, tam tikras sentimentas, lūkestis iš rinkos dalyvių, kad bus galima tvariau plėtoti projektus, bus lengvesnis prieinamumas prie pinigų ir projektai nebrangs. Taip pat ir žmonių galimybė lengviau įsigyti būstą, kadangi finansuotis bus galima iš bankų. Į rudenį atėjome pozityviai nusiteikę, spalio pradžios naujausi duomenys nuteikia taip pat pozityviai. 3–5 mėnesiai parodys, kokia tendencija nusimato į priekį.

– Kainos liko tokiame pačiame lygyje, kaip ir buvo prieš pusantrų metų? 

– Daugiau mažiau, yra labai mažos variacijos. Jeigu yra 1–2 proc., priklauso nuo tam tikrų projektų atėjimo į rinką, dabar matome, kad daugiau projektų yra statomi su pilna apdaila, o tai lemia tam tikrą objektyvų kainų padidėjimą. Sakykime, pati bazė turto nepadidėja, bet dėl to, kad pridedama papildomų pagerinimų, įrengimų, tose ribose kainos varijuoja. Bet iš principo sakome, kad kainos yra daugiau mažiau stabilios.  



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių