- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo ES vidurkio Lietuva per beveik ketvirtį amžiaus sumažino daugiau nei perpus, skelbia Lietuvos bankas.
1995-2018 metais iš naujųjų ES narių atsilikimą pagal BVP vienam gyventojui nuo ES vidurkio labiausiai sumažino Lietuva, antroje vietoje – Estija, trečioje – Latvija. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sako, kad Lietuva pademonstravo įspūdingus rezultatus.
„Lietuva pademonstravo labai įspūdingus rezultatus per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Baltijos valstybės buvo lyderės mažinant skirtumą nuo ES vidurkio pagal pragyvenimo lygį. Lietuva buvo lyderė tarp lyderių, sumažinusi atotrūkį bene 50 proc. Jeigu 1995 m. Lietuvos BVP tesudarė trečdalį ES vidurkio, 2018 metais BVP vienam gyventojui buvo 81 proc. ES vidurkio“, – antradienį sakė G. Šimkus.
„Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius. (...) Lietuva priskiriama aukštų pajamų grupei“, – pridūrė jis.
Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius.
Pasak Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus, sėkmingą Lietuvos ekonomikos raidą lėmė aukšta žmogiškųjų išteklių kokybė, stojimai į tarptautines organizacijas, konkurencingumas, augęs ekonomikos tvarumas.
Vis dėlto, pasak G. Šimkaus, buvo veiksnių, kurie lėtino Lietuvos ekonomikos raidą, pavyzdžiui, nedidelės tiesioginės užsienio investicijos.
„Lietuvos eksporte aukštos pridėtinės vertės prekių dalis nėra didelė, švietimo sistemoje turime iššūkių, žmogiškųjų išteklių kokybė gerėja pakankamai lėtai. Tai turi įtakos, kad lėčiau nei kitos šalys perėmėme žinias, gerąją praktiką, naujas technologijas“, – teigė G. Šimkus.
Lietuvos pragyvenimo lygis nuo 2008 iki 2018 metų augo maždaug 5,5 proc. punkto.
Komentuodamas teigiamus migracijos rodiklius, G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad tam įtakos turėjo mažėjantys emigracijos mąstai. Taip pat dėl reguliacinių pokyčių 2017 metais buvo nustatytas sąrašas profesijų, kuriose trūksta darbuotojų, 2018 metais jis buvo išplėstas, palengvintos įdarbinimo procedūros. Vis dėlto, pabrėžia jis, tarp imigrantų pasigendama aukštos kvalifikacijos specialistų.
„80 proc. atvyko žmonės iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, didžioji dalis įsidarbino transporto sektoriuje arba statybose. O kiek gi buvo 2019 metais išduota leidimų gyventi Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams? Tokių žmonių buvo 407. Tik 2 proc. aukštos kvalifikacijos darbuotojų nuo imigracijos. Kryptinga migracijos politika gali prisidėti prie ekonomikos plėtros“, – sakė G. Šimkus.
Lietuvos bankas išskyrė keturias kryptis, siekiant įveikti ateityje kylančius iššūkius. Institucijos vertinimu, Lietuva turėtų daugiau investuoti ir didinti našumą, daugiau dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijos kėlimui, įgyvendinti tinkamą migracijos politiką, o pasitelkdama technologijas Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais sukurtas BVP iš viso Lietuvoje siekė 45,2 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė ir „Litgrid“ suvienijo jėgas: bendradarbiaus dėl svarbaus tikslo
Lietuvos kariuomenė pirmadienį pasirašė sutartį su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“, pagal kurią sutarta didinti strateginės infrastruktūros Baltijos jūroje saugumą. ...
-
Vyriausybė kuria tarybą, kuri prižiūrės kainų augimą
Vyriausybė inicijuoja Maisto tarybos, įgaliotos nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kuomet fiksuojamas nepagrįstas jų augimas, formavimą. Taryba suformuoti ...
-
Viceministras: infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje – neatsitiktiniai
Švedijos žiniasklaidai pranešus apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“, Lietuvos energetikos viceministras sako, kad Baltijos jūroje fiksuojami kritinės infrastrukt...
-
Budrys apie buvusios Vyriausybės sprendimą: tai nebuvo iki galo pagrįsta
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad buvusios Vyriausybės sprendimas apriboti dvejopos paskirties prekių eksportą oro keliu į trečiąsias šalis „iki galo nebuvo pagrįstas duomenimis“. ...
-
Nepraleiskite: dalis tėvų gali gauti net 364 eurus per mėnesį2
Aukles samdantys tėvai nuo Naujųjų metų gali gauti kompensaciją – 364 eurus per mėnesį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Kokių, LNK papasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina. ...
-
VMI: turintieji komercinio NT sulauks pranešimų
Įmonėms ir gyventojams, turintiems komercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo siųsti pranešimus apie komercinio NT mokesčio deklaravimą už praėjusius metus. ...
-
Darbdaviai apie papildomą nedarbo dieną: tada reikia naikinti vieną iš keturių5
Verslo atstovai sako neprieštaraujantys, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena, tačiau su sąlyga, kad būtų naikinama kita tokia diena, pavyzdžiui, gegužės 1-oji, lapkričio 2-oji, Joninės arba Žolin...
-
Dujų kainos Europoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei keturiais procentais3
Gamtinių dujų megavatvalandės (MWh) kaina Europos didmeninėje rinkoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 4 proc., didėjant paklausai ir stiprėjant susirūpinimui dėl pasiūlos pakankamumo. ...
-
SADM paskelbė, kam atlyginimai augs pirmiausiai1
Nuo 2025 m. pradžios, daliai socialinių paslaugų srityje dirbančių asmenų atlyginimai auga ne vien dėl didėjančių pareiginės algos koeficientų, bet ir papildomai – ne mažiau kaip 178 eurais, praneša Socialinės apsaugos ir darbo minis...
-
Didėja pensijos ir socialinės išmokos: kada jos pasieks šalies gyventojus?11
Nuo 2025 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o ...