- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentui paskelbus apie mažėjantį moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį šalies ūkyje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas sako, kad, nepaisant kiek gerėjančios situacijos šioje srityje, ryškios pažangos lyčių lygybės klausimu Lietuvoje nėra. Jo teigimu, esminės mažėjančio atlyginimų atotrūkio priežastys yra makroekonominės.
„Europos Sąjungos kontekste mes visai neblogai atrodome, nes toks rezultatas yra žemiau vidurkio, tad tai – visai neblogai. Aišku, tas pagerėjimas, palyginti su 2018 metais, yra nedidelis – 0,6 procentinio punkto, bet vėlgi turime suprasti, kad ilgus metus Lietuvoje tas atotrūkis tik augo, jis pradėjo mažėti tik pastaraisiais metais. Aš labai norėčiau pasakyti, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio sumažėjo dėl to, kad Lietuvoje padaugėjo lyčių lygybės, bet to nepavyksta pasakyti, nes visi indeksai, visi duomenys signalizuoja, kad su lyčių lygybe Lietuvoje progreso nėra, šita sritis yra pakankamai apleista ir pokyčių niekaip nematome“, – sakė tarnybos atstovas.
Anot pašnekovo, pamažu atsiranda vis daugiau verslo organizacijų, valstybės įstaigų, kurios susidomi lygiomis galimybėmis ir kaip jas diegti savo įmonėje, bet tai – tik saujelė darbdavių, kuriems iš tikrųjų rūpi, kaip sumažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų.
„Nepasakyčiau, kad situacija darbo rinkoje lyčių lygybės ir atlyginimų požiūriu atsirado dėl to, nes visi tapo sąmoningi ir pradėjo iš tikrųjų žiūrėti, matuoti tuos atotrūkius ir galvoti, kaip lygiau paskirstyti atlyginimą už vienodą ar panašų darbą. Ką mes matome ir ką ekonomistai šneka, kad šitie pokyčiai tarp vyrų ir moterų atlyginimų įvyko dėl makroekonominių priežasčių – didėjo vyrų nedarbas, ypatingai regionuose. Matome, kad moterų nedarbas šiek tiek mažėjo 2019 metais, taip pat viešojo sektoriaus atlyginimų kilimas, jis taip pat prisidėjo prie to, kad moterų atlyginimai augo šiek tiek sparčiau nei vyrų“, – priežastis vardijo D. Paulauskas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos eksperto teigimu, jo nenustebino Statistikos departamento pateikti duomenys, kad didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pernai buvo finansinės, draudimo veiklos įmonėse bei informacijos ir ryšių bendrovėse.
„Tradiciškai tokie duomenys ateina, kiekvienais metais mes matome labai panašų reitingavimą. Finansų, draudimo veikla, informacijos ir ryšių – jos visada yra tos, kur atlyginimų atotrūkis yra didžiausias. Pasakyti, kodėl būtent jose, pakankamai sudėtinga, pats esu klausęs bankų atstovų, kodėl būtent jų sektoriuje yra tokia situacija. (...) Turbūt reikėtų atskiro tyrimo, įvertinimo, kodėl situacija yra tokia“, – Eltai sakė jis.
Iliustracijai D. Paulauskas pateikė pavyzdį apie neseniai Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) paskelbtą tyrimą. Tarnyba, kaip pasakojo pašnekovas, finansų ir draudimo sektoriaus įmonėse atliko patikrinimus, susijusius su darbo užmokesčiu. Išvadose, anot tarnybos atstovo, buvo konstatuota, kad įmonės lygių galimybių priemones įgyvendina formaliai, taip pat buvo užfiksuota atvejų, kai moterims nebuvo mokamas vienodas darbo užmokestis už vienodą ar tos pačios vertė darbą.
D. Paulausko manymu, tam, kad moterų ir vyrų atlyginimų užmokesčio atotrūkis mažėtų sparčiau, o bendra situacija šalyje dėl lyčių lygybės gerėtų, trūksta lyderių svarbiausiose valdžios institucijose. Pasak pašnekovo, būtinas ir suvokimas – lyčių lygybė yra itin svarbi viešosios politikos sritis ir jai būtina skirti atitinkamą dėmesį.
„Šitas klausimas (lyčių lygybės – ELTA) yra paliktas be lyderio ir mes valdžios sluoksniuose neturime kalbančių žmonių, kuriems tikrai rūpėtų šitas klausimas. Visgi noriu priminti, kad lyčių lygybė yra tokia pat svarbi viešosios politikos sritis kaip ir kitos. Jei kovojame su korupcija, ekonominiu šešėliu, nedarbu, tai mes turėtume lygiai taip pat kovoti su lyčių nelygybe, nes tai liečia visą mūsų visuomenę, nekalbame apie kažkokias mažas suinteresuotų asmenų grupeles. Kadangi nežiūrime į šitą temą rimtai, neturime lyderių, todėl ir stagnuojame“, – teigė D. Paulauskas.
Kaip penktadienį pranešė Statistikos departamentas, praeitais metais moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, sudarė 12,4 proc. ir, palyginti su užpernai, sumažėjo 0,6 procentinio punkto.
Anot departamento, didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 36,3 proc., informacijos ir ryšių – 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,8 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas53
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...