– Kalbame apie sankcionuotą eksportą į Rusiją. Ką jums sako skaičiai, kad sankcionuotas eksportas į Rusiją, kuriai buvo įvestos sankcijos, nukrito 72 proc., bet eksportas į Rusijos kaimynes pakilo 95 proc.?

„Tai reiškia, kad eksportas vyksta toliau. Kai nori, visada galima rasti užpakalines duris“, – į klausimą atsakė kalbintas pašnekovas.

Apie sankcijas Rusijai daug skaičiavimų atliko duomenų mokslininkas, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

„Sankcijų poveikis yra matomas, bet iš kitos pusės matome tai, ko ir buvo galima tikėtis: bendras eksportas į Rusiją beveik visose Europos valstybėse nukrito. Tačiau jei mes žiūrėsime į sankcionuotą eksportą, tai, deja, Lietuva atsiduria ketvirtoje vietoje, kuri eksportavo prekių už  milijardą eurų per visą laikotarpį nuo karo pradžios. Ir su 20 proc. paaugusiu bendru eksportu, kuris yra sankcionuotas“, – sakė V. Balevičius.    

„Kaip gali būti, kad kokios nors skalbimo mašinos keliauja į Kazachstaną ar kažkur ten ir galiausiai vis tiek atsiranda toje pačioje Rusijoje. Kaip gali būti, kad šalims, kurioms anksčiau tų prekių nereikėjo, staiga jų prireikė, pavyzdžiui, kažkokios įrangos ir pan. Vadinasi, kaip bebūtų gaila, eksportas į Rusiją vyksta ir toliau. Deklaruojame vieną, o realybėje – kita. Statistika nemeluoja“, – svarstė žurnalisto užkalbintas vyras. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Iš vienos pusės galime pasidžiaugti, kad esame dideli eksportuotojai dideli, iš kitos – aptikau ir daugiau kelių, per kuriuos eksportuojamos prekės į Rusiją. Tai – ne tik Kazachstanas, bet ir Baltarusija, Armėnija, Gruzija (Sakartvelas), Kirgistanas ir Uzbekistanas. Apeidinėtojai, kaip sakau, yra inovatyvūs, jie randa būdų, kaip eksportuoti ir apeiti draudimus. Man buvo įdomus dalykas, kad Čekija pradėjo eksportuoti mobiliuosius telefonus į Kazachstaną, nors iki karo nebuvo šių prekių paklausos. Sankcijų temą analizuoju ne aš vienas. Domisi ja ir britų žurnalistai. Nuvažiavę į Rusiją pamatė, kad, pavyzdžiui, naujausi „Rolls-Royce“ yra puikiausiai toliau pardavinėjami – nesilaikoma jokių sankcijų. Patys pardavėjai sako, kad eksportavo per aplinkines šalis. Lietuviai taip pat pasižymi automobilių eksportu ir nenuostabu, nes visada garsėjome kaip automobilių eksportuotojai“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.

Aptikau ir daugiau kelių, per kuriuos eksportuojamos prekės į Rusiją.  Apeidinėtojai, kaip sakau, yra inovatyvūs, jie randa būdų, kaip eksportuoti ir apeiti draudimus.

 

Kaip tą spręsti? Ne tik lietuviai, bet ir latviai, graikai, slovėnai ir kroatai išaugino sankcionuotą eksportą.

„Mano analizės tikslas buvo atkreipti dėmesį į šį faktą, kad kiekvienos valstybės institucijos galėtų pasižiūrėti, įvertinti bendrą vaizdą, skaičius ir atsakyti į šį klausimą. Dėliojasi mozaika, kuri rodo, kad ši problema yra ir kad ją reikia spręsti Europos Sąjungos mastu. Specialiai analizavau įdomesnius atvejus, kur eksportas į tas šalis išaugo dviem, trim ar dar daugiau kartų. Arba atsirado iš niekur, nes iki karo jo visai nebuvo“, – savo įžvalgas dėstė V. Balevičius. 

Kaip vertina lietuviai tokią situaciją?

„Vertinu gal net teigiamai, nes žmonės rūpinasi savo ekonomine gerove, mes turime galvoti ir apie save ir kaip mums išgyventi. Manau, kad tos sankcijos gal ir neveikia. Beje, nesu už labai griežtas sankcijas“, – sakė užkalbinta moteris.

„Negalime kaltinti verslininkų, kurie nori užsidirbti pinigų ir dirba su tuo, kas yra. Mano analizė parodė, kad valstybės turėtų imtis rimtesnių  žingsnių toms sankcijoms įgyvendinti, nes toks sankcijų karas pirmą kartą skelbiamas. Ir kad tos sankcijos sėkmingai veiktų, reikia papildomų pastangų“, – svarstė duomenų mokslininkas.