- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus skaičiavimai pagal Eurostato duomenis išties iškalbingi. Kodėl, pavyzdžiui, Slovėnijos, Latvijos ar Bulgarijos eksportas į Rusiją pernai ne nukrito, o išaugo? Kaip paaiškinti faktą, kad Lietuvos eksportas į Rusiją arba jos kaimynes po karo siekia netoli dviejų milijardų eurų, o Vokietijos 4,4 milijardo? Ar sankcijos Rusijai neefektyvios, aiškinamasi LNK reportaže.
– Kalbame apie sankcionuotą eksportą į Rusiją. Ką jums sako skaičiai, kad sankcionuotas eksportas į Rusiją, kuriai buvo įvestos sankcijos, nukrito 72 proc., bet eksportas į Rusijos kaimynes pakilo 95 proc.?
„Tai reiškia, kad eksportas vyksta toliau. Kai nori, visada galima rasti užpakalines duris“, – į klausimą atsakė kalbintas pašnekovas.
Apie sankcijas Rusijai daug skaičiavimų atliko duomenų mokslininkas, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
„Sankcijų poveikis yra matomas, bet iš kitos pusės matome tai, ko ir buvo galima tikėtis: bendras eksportas į Rusiją beveik visose Europos valstybėse nukrito. Tačiau jei mes žiūrėsime į sankcionuotą eksportą, tai, deja, Lietuva atsiduria ketvirtoje vietoje, kuri eksportavo prekių už milijardą eurų per visą laikotarpį nuo karo pradžios. Ir su 20 proc. paaugusiu bendru eksportu, kuris yra sankcionuotas“, – sakė V. Balevičius.
„Kaip gali būti, kad kokios nors skalbimo mašinos keliauja į Kazachstaną ar kažkur ten ir galiausiai vis tiek atsiranda toje pačioje Rusijoje. Kaip gali būti, kad šalims, kurioms anksčiau tų prekių nereikėjo, staiga jų prireikė, pavyzdžiui, kažkokios įrangos ir pan. Vadinasi, kaip bebūtų gaila, eksportas į Rusiją vyksta ir toliau. Deklaruojame vieną, o realybėje – kita. Statistika nemeluoja“, – svarstė žurnalisto užkalbintas vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Iš vienos pusės galime pasidžiaugti, kad esame dideli eksportuotojai dideli, iš kitos – aptikau ir daugiau kelių, per kuriuos eksportuojamos prekės į Rusiją. Tai – ne tik Kazachstanas, bet ir Baltarusija, Armėnija, Gruzija (Sakartvelas), Kirgistanas ir Uzbekistanas. Apeidinėtojai, kaip sakau, yra inovatyvūs, jie randa būdų, kaip eksportuoti ir apeiti draudimus. Man buvo įdomus dalykas, kad Čekija pradėjo eksportuoti mobiliuosius telefonus į Kazachstaną, nors iki karo nebuvo šių prekių paklausos. Sankcijų temą analizuoju ne aš vienas. Domisi ja ir britų žurnalistai. Nuvažiavę į Rusiją pamatė, kad, pavyzdžiui, naujausi „Rolls-Royce“ yra puikiausiai toliau pardavinėjami – nesilaikoma jokių sankcijų. Patys pardavėjai sako, kad eksportavo per aplinkines šalis. Lietuviai taip pat pasižymi automobilių eksportu ir nenuostabu, nes visada garsėjome kaip automobilių eksportuotojai“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
Aptikau ir daugiau kelių, per kuriuos eksportuojamos prekės į Rusiją. Apeidinėtojai, kaip sakau, yra inovatyvūs, jie randa būdų, kaip eksportuoti ir apeiti draudimus.
Kaip tą spręsti? Ne tik lietuviai, bet ir latviai, graikai, slovėnai ir kroatai išaugino sankcionuotą eksportą.
„Mano analizės tikslas buvo atkreipti dėmesį į šį faktą, kad kiekvienos valstybės institucijos galėtų pasižiūrėti, įvertinti bendrą vaizdą, skaičius ir atsakyti į šį klausimą. Dėliojasi mozaika, kuri rodo, kad ši problema yra ir kad ją reikia spręsti Europos Sąjungos mastu. Specialiai analizavau įdomesnius atvejus, kur eksportas į tas šalis išaugo dviem, trim ar dar daugiau kartų. Arba atsirado iš niekur, nes iki karo jo visai nebuvo“, – savo įžvalgas dėstė V. Balevičius.
Kaip vertina lietuviai tokią situaciją?
„Vertinu gal net teigiamai, nes žmonės rūpinasi savo ekonomine gerove, mes turime galvoti ir apie save ir kaip mums išgyventi. Manau, kad tos sankcijos gal ir neveikia. Beje, nesu už labai griežtas sankcijas“, – sakė užkalbinta moteris.
„Negalime kaltinti verslininkų, kurie nori užsidirbti pinigų ir dirba su tuo, kas yra. Mano analizė parodė, kad valstybės turėtų imtis rimtesnių žingsnių toms sankcijoms įgyvendinti, nes toks sankcijų karas pirmą kartą skelbiamas. Ir kad tos sankcijos sėkmingai veiktų, reikia papildomų pastangų“, – svarstė duomenų mokslininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų9
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“2
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...