Tai rodo BNS gautas projektas dėl 2021-2027 metų ES biudžeto. Jį praeitą penktadienį pateikė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis).

Prezidentūra ir ministerijos kol kas atsisako komentuoti projektą.

ES viršūnių susitikimo išvakarėse BNS pristato svarbiausias nuostatas:

Sanglaudos lėšos

Vadinamoji sanglaudos parama, kuri skiriama skurdesniems regionams, Lietuvai gali mažėti 24 proc., lyginant su dabartiniu 2014-2020 metų biudžetu – tokios „grindys“ nustatytos visoms valstybėms narėms. Projekte taip pat siūlomos papildomos lėšos valstybėms, kurios prarado daug gyventojų – BNS skaičiavimu, pritaikius nustatytą formulę Lietuvai ši parama siektų apie 180 mln. eurų. Anksčiau skelbta, kad pagal ankstesnį ES pirmininkaujančios Suomijos pasiūlymą sanglaudos parama Lietuvai būtų galėjusi mažėti 27 proc.

Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 75 proc. projekto sumos – anksčiau maksimali suma buvo 70 proc. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus.

Žemės ūkis

Bendrą paramą žemės ūkiui Ch. Michelis siūlo kirpti dar labiau nei siūlyta anksčiau. Lietuvai ir kitoms šalims, kuriose ūkininkai gauna nedideles tiesiogines išmokas, žadama, kad nuo 2022 metų nuosekliai bus siekiama panaikinti pusę skirtumo tarp dabartinių rodiklių ir 90 proc. ES vidurkio. Dėl sudėtingų formulių ir įvairių išlygų kol kas nėra tikslių skaičių, kokie tiesioginių išmokų dydžiai tektų Lietuvos ūkininkams.

Ignalinos AE

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Europos Komisija siūlė kiek daugiau pinigų, bet kartu norėjo užkrauti didesnius įpareigojimus ir Lietuvos biudžetui – atitinkamai  552 mln. ir 20 proc. Lietuvos vyriausybė prašė 780 mln. eurų.