- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už energetiką atsakingi Latvijos ir Estijos politikai bei pareigūnai tikina, kad iki 2025-ųjų vasario šalys bus pasiruošusios elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.
Tačiau, pasak Estijos atstovo, iki šių metų rugpjūčio pradžios Rusijai oficialiai pranešus, kad Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sutartis dėl veikimo rusiškoje elektros sistemoje (BRELL) nuo kitų metų vasario nebus pratęsta, tai gali sukelti „tam tikrų Maskvos reakcijų“.
Estijos tinklo operatorės „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) teigia, kad Baltijos šalių tinklų operatorės kartu su ministerijomis derina laiško Rusijos operatorei turinį dėl BRELL sutarties nepratęsimo. Jis neatmetė, kad apie tai pranešus gali būti reakcijų iš Maskvos.
„Mes turime suprasti, kad išsiuntus oficialų pranešimą, jis gali sukelti tam tikrų reakcijų“, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė K. Kilkas.
Jo teigimu, dar nėra sutarta, kada Baltijos šalys praneš apie planuojamą pasitraukimą iš BRELL. Pagal sutarties sąlygas tai padaryti būtina iki rugpjūčio 8 dienos – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.
„Mes dėl to nesusitarėme. Taip, apie tai diskutuojama. (...) Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos“, – sakė K. Kilkas.
Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos.
Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis sako, jog pasiruošimas sinchronizavimui vyksta pagal grafiką.
„Mums svarbiausia ir mes stebime, kad visa tai įvyktų laiku. Šiuo metu problemų nematome“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė ministras.
„Žinoma, kad Latvija bus pasiruošusi. Labai svarbu, kad būtų pasiruošusi ne tik Latvija, bet mes visi kartu – ir lietuviai, ir estai“, – pridūrė K. Melnis.
K. Kilkas sakė, kad Estijai iki tol dar reikia užbaigti kai kuriuos infrastruktūros projektus, įrengti dažnio kontrolės sistemą. Visa tai ketinama atlikti šių metų pabaigoje – 2025-ųjų pradžioje.
„Visada yra kažkokių nesklandumų galimybių, bet šiuo metu mes jų nematome. Taigi, didžiausias klausimas yra kontrolei (dažnio – BNS) skirtos IT sistemos, kurios yra baigiamos diegti, ir tai yra didžiausia rizika šiuo metu. Bet problemų mes neturime“, – BNS trečiadienį sakė K. Kilkas.
„Pagrindinis dalykas buvo, kad mums reikalinga jungtis į Latviją būtų užbaigta iki šių metų pabaigos. Kitų metų pradžioje mes būsime visiškai pasirengę“, – pridūrė „Elering“ vadovas.
Po ilgų diskusijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai pernai rugpjūtį susitarė paankstinti sinchronizavimo datą – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.
Lietuva sinchronizuotis su kontinentine Europa anksčiau siekė jau 2024 metų vasarį, tačiau dėl to dvejojo Latvijos ir ypač Estijos politikai bei tinklų operatoriai.
Jie nuolat kartojo, kad reikia įvertinti sinchronizacijos poveikį sistemos stabilumui, nuogąstavo, jog atsijungus nuo bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos vartotojams gali pabrangti elektra, o Lietuvos motyvus energetikoje anksčiau atsikratyti Rusijos įtakos laikė politiniais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už Pienocentro rūmų Kaune fasado tvarkybos pažeidimus rangovui skirta bauda
Už pažeidimus remontuojant tarpukariu statytų modernistinių Pienocentro rūmų fasadą rangovui Kaune skirta bauda, penktadienį pranešė LRT žinios. ...
-
G. Nausėda: siekdama konkurencingumo ES turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą2
Siekiant didinti Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą, stiprinti gynybos pramonę, jos narės turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Lietuvos regionų infrastruktūrai gerinti – papildomi 2,1 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos regionų infrastruktūros projektams vystyti papildomai skyrė 2,1 mln. eurų finansavimą. ...
-
Mažėjant universaliosios pašto paslaugos paklausai RRT siūlo didinti jos tarifus2
Toliau mažėjant universaliosios pašto paslaugos kiekiui, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nuo kitų metų sausio siūlo didinti šios paslaugos tarifus, penktadienį pranešė tarnyba. ...
-
Brokeris pasidalijo patarimais: ką būtina žinoti, norint kuo pelningiau parduoti būstą?1
Brokeris Ignas Zabarauskas pasidalijo patarimais, kaip kuo pelningiau parduoti būstą, kokius privalumus pabrėžti, o gal padės dailios vazos ir kilimai interjere? ...
-
D. Trumpo pergalė atnešė akcijų šuolį: ekonomistai sklaido euforiją
Laimėjus Donaldui Trumpui, trykšta džiaugsmu investuotojai. Amerikos kompanijų akcijos pašoko iki keliolikos procentų. O bitkoinas pasiekė visų laikų rekordą. Bet ekonomistai euforiją sklaido. Esą tai buvo vos vienos dienos džiaugsmas....
-
Verslas, vartotojai nenori, kad policija perleistų dalies eismo įvykių tyrimus draudikams1
Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pasiūlius draudikams spręsti dėl techninių eismo įvykių kaltininkų, šia idėja abejoja draudimo verslo ir vartotojų atstovai, prašantys dėl siūlymo pasisakyti Vyriausybę ir Lietuvos banką. ...
-
Jau aiškios šiųmečių Kalėdų eglučių kainos: atsakė, kokias labiausiai mėgsta tautiečiai
Įsibėgėja prekyba ne tik Kalėdų papuošimais bei dovanomis, bet jau ir gyvomis eglutėmis. Didieji prekybos tinklai jau ruošiasi prekybai gyvomis eglutėmis. Ar žaliaskarės per metus pabrango? ...
-
Registrų centras: spalį Lietuvoje sudaryta 12 tūkst. NT sandorių
Pastarąjį mėnesį Lietuvoje augo butų, namų ir žemės sklypų pardavimų sandorių sudarymo aktyvumas. Kaip praneša Registrų centras, iš viso spalio mėnesį įregistruota beveik 12 tūkst. nekilnojamo turto (NT) savininkų pasikeitimų &n...
-
Rugsėjį Lietuvos eksportas padidėjo 1,3 proc., importas sumažėjo 3,5 proc.
2024 m. rugsėjį prekių eksportuota už 3,25 mlrd. eurų, importuota už 3,43 mlrd. eurų, praneša Valstybės duomenų agentūra. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,16 mlrd. eurų, o tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudar...