- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už energetiką atsakingi Latvijos ir Estijos politikai bei pareigūnai tikina, kad iki 2025-ųjų vasario šalys bus pasiruošusios elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.
Tačiau, pasak Estijos atstovo, iki šių metų rugpjūčio pradžios Rusijai oficialiai pranešus, kad Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sutartis dėl veikimo rusiškoje elektros sistemoje (BRELL) nuo kitų metų vasario nebus pratęsta, tai gali sukelti „tam tikrų Maskvos reakcijų“.
Estijos tinklo operatorės „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) teigia, kad Baltijos šalių tinklų operatorės kartu su ministerijomis derina laiško Rusijos operatorei turinį dėl BRELL sutarties nepratęsimo. Jis neatmetė, kad apie tai pranešus gali būti reakcijų iš Maskvos.
„Mes turime suprasti, kad išsiuntus oficialų pranešimą, jis gali sukelti tam tikrų reakcijų“, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė K. Kilkas.
Jo teigimu, dar nėra sutarta, kada Baltijos šalys praneš apie planuojamą pasitraukimą iš BRELL. Pagal sutarties sąlygas tai padaryti būtina iki rugpjūčio 8 dienos – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.
„Mes dėl to nesusitarėme. Taip, apie tai diskutuojama. (...) Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos“, – sakė K. Kilkas.
Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos.
Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis sako, jog pasiruošimas sinchronizavimui vyksta pagal grafiką.
„Mums svarbiausia ir mes stebime, kad visa tai įvyktų laiku. Šiuo metu problemų nematome“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė ministras.
„Žinoma, kad Latvija bus pasiruošusi. Labai svarbu, kad būtų pasiruošusi ne tik Latvija, bet mes visi kartu – ir lietuviai, ir estai“, – pridūrė K. Melnis.
K. Kilkas sakė, kad Estijai iki tol dar reikia užbaigti kai kuriuos infrastruktūros projektus, įrengti dažnio kontrolės sistemą. Visa tai ketinama atlikti šių metų pabaigoje – 2025-ųjų pradžioje.
„Visada yra kažkokių nesklandumų galimybių, bet šiuo metu mes jų nematome. Taigi, didžiausias klausimas yra kontrolei (dažnio – BNS) skirtos IT sistemos, kurios yra baigiamos diegti, ir tai yra didžiausia rizika šiuo metu. Bet problemų mes neturime“, – BNS trečiadienį sakė K. Kilkas.
„Pagrindinis dalykas buvo, kad mums reikalinga jungtis į Latviją būtų užbaigta iki šių metų pabaigos. Kitų metų pradžioje mes būsime visiškai pasirengę“, – pridūrė „Elering“ vadovas.
Po ilgų diskusijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai pernai rugpjūtį susitarė paankstinti sinchronizavimo datą – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.
Lietuva sinchronizuotis su kontinentine Europa anksčiau siekė jau 2024 metų vasarį, tačiau dėl to dvejojo Latvijos ir ypač Estijos politikai bei tinklų operatoriai.
Jie nuolat kartojo, kad reikia įvertinti sinchronizacijos poveikį sistemos stabilumui, nuogąstavo, jog atsijungus nuo bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos vartotojams gali pabrangti elektra, o Lietuvos motyvus energetikoje anksčiau atsikratyti Rusijos įtakos laikė politiniais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas87
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...