- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos politikų požiūris į „Rail Balticą“ leidžia tikėtis, kad europinės geležinkelio vėžės projektas išliks prioritetinis, nepaisant permainų valdžioje, teigia Vilniuje viešinti už transporto politiką atsakinga eurokomisarė.
„Susidariau įspūdį, kad nepriklausomai nuo politinės lyderystės, „Rail Baltica“ visuomet turės visišką paramą Lietuvoje. Tai man labai stiprus signalas, ypač turint omenyje, kad dar yra spręstinų klausimų. Seimo pirmininkas, parlamentarai, premjeras parodė aiškią valią, kad projektas yra prioritetinis ir jie dirbs konstruktyviai“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Violeta Bulc.
Antradienį V. Bulc susitiko su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, premjeru Sauliumi Skverneliu, kitais politikais, o kaip vieną svarbiausių susitikimų temų ji įvardijo „Rail Balticą“.
Eurokomisarė pabrėžė projekto strateginę svarbą ne tik Lietuvai ir Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai.
Įgyvendinant preliminarios 5,8 mlrd. eurų vertės „Rail Balticos“ projektą, bus nutiesta tiesioginė geležinkelio jungtis tarp Baltijos šalių ir Europos geležinkelio tinklo. Keleiviniai traukiniai linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Projektą numatoma užbaigti iki 2026 metų.
Saugumas keliuose
Lietuva per kelerius metus pastebimai pagerino eismo saugumo keliuose statistiką, teigia eurokomisarė V. Bulc. Pasak jos, šis klausimas išlieka vienas prioritetinių Europos Sąjungos transporto sektoriuje.
„Noriu pagirti Lietuvą, jūs pasiekėte puikių rezultatų nuo 2010 iki 2016 metų ir sumažinote žuvusiųjų keliuose skaičių 37 proc. Jūsų pradinė statistika buvo išties prasta, bet dabartinė pažanga teikia vilčių. Malonu girdėti, kad ir toliau ketinate gerinti padėtį šioje srityje“, – spaudos konferencijoje antradienį Vilniuje kalbėjo už transporto politiką atsakinga Europos Komisijos narė.
Pasak jos, saugumo keliuose užtikrinimas yra vienas iš ES prioritetų.
„Saugumas keliuose yra kertinis 3-iojo mobilumo paketo akmuo ir bus dirbama įvariais lygiais, siekiant suteikti pagalbą šalims narėms kovoti su „nebyliu žudiku“ (nelaimėmis keliuose – BNS), nusinešančiu per metus po 26 tūkstančius gyvybių Europos keliuose“, – sakė V. Bulc.
Pagal sumažėjusių žūčių keliuose skaičių, 2016 metais Lietuva buvo antra ES po Čekijos: Čekijai pavyko jį sumažinti 26,2 proc., Lietuvai – 22,3 proc.
Vertinant 2010–2016 metus, Lietuva pagal pažangą buvo antroje vietoje po Portugalijos.
Vis dėlto žūstančiųjų keliuose skaičius Lietuvoje vis dar išlieka didelis. Pavyzdžiui, šiemet sausį eismo nelaimės nusinešė 25 žmonių gyvybes, pernai tuo pat laiku – dešimt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Baltijos šalių ministrai: atsijungimui nuo Rusijos pasiruošta
Likus dviem savaitėms iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros energetikos sistemos bei susijungimo su Vakarų Europa, trijų valstybių ministrai tikina, jog istoriniam įvykiui visiškai pasiruošta, o vartotojai...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...