- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Miestelių ir kaimo vaistinėse nuo liepos ir toliau galės dirbti ir vaistininko padėjėjai, arba farmakotechnikai, neturintys kvalifikacijos pagal naujausius reikalavimus.
Seimas antradienį priėmė tokias Farmacijos įstatymo pataisas: už buvo 71 parlamentaras, prieš devyni, o 33 susilaikė.
Pataisos numato, kad miestų, kur gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, taip pat miestelių, viensėdžių ir kaimo vaistinėse, nesant vaistininko, savarankiškai galės dirbti farmakotechnikai, kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų.
Juos ryšio priemonėmis turės prižiūrėti vaistininkai. Vienas vaistininkas taip galės prižiūrėti ne daugiau kaip tris padėjėjus.
Opozicija tvirtino, kad rastas geriausias kompromisas iš blogiausių pasiūlymų, o valdantieji aiškino, kad pataisos neskatins uždaryti vaistinių periferijoje.
„Kad neužsidarytų vaistinės mažesniuose miesteliuose. Čia yra žmonių gynimas, čia yra parlamento išmintis“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Kai keitėsi taisyklės stojant į Europos Sąjungą, buvo kai kas neapsižiūrėta.
Komitete dirbantis Linas Slušnys pabrėžė, kad ne visi farmakotechnikai anksčiau turėjo sąlygas įgyti vaistininko kvalifikaciją pagal naujausius reikalavimus.
„Kai keitėsi taisyklės stojant į Europos Sąjungą, buvo kai kas neapsižiūrėta. Tuo metu žmonės jau turėjo vaikus, paimtas paskolas ir nedideli norai baigti studijas universitete, neturėjo jie tokių galimybių dėl paskolų ir kitų dalykų“, – kalbėjo jis.
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad pasienyje su Lenkija esančių vietovių gyventojai vietos vaistinėse vaistų nebeperka dėl didelių kainų: „Dabar didžioji žmonių dalis važiuoja vaistų pirkti į Lenkiją. Jiems praktiškai tų vaistinių ten (savo gyvenamosiose vietovėse – BNS) ir nereikia, tik pasikonsultuoti“.
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi, kad nėra teisinga apriboti galimybes farmakotechnikams dirbti miestuose, kur gyvena virš 3 tūkst. gyventojų.
„Kai kur miestuose mes turime 3 tūkst. 200 gyventojų, 3 tūkst. 700 gyventojų ir tikrai pritraukti į tuos mažesnius miestus savo srities specialistų yra kartais sudėtinga ir dėl to gali mažėti vaistinių paslaugų prieinamumas“, – prognozavo ji.
Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė pabrėžė, kad tokiu sprendimu Seimas diferencijuoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos galiojimą tarp miesto ir kaimo, diskriminuoja kaimo gyventojus, nes nesudaro galimybės jiems gauti aukštos kokybės paslaugų.
„Ką mes pasakome ir kokią žinią pasiunčiame žmonėms? Kad miesto gyventojas gauna europinius standartus atitinkančias vaistininko paslaugas, tokias, kokias ES numato (...). Tuo tarpu kaimo vietovės gyventojams, kur ir taip sveikata žmonių yra blogesnės ir yra daug problemų su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, pasakome, kad jie gauna kitokias, ne tokias, kaip ES nustato, sveikatos priežiūros paslaugas (...) Jos yra nebūtinos, užtenka aukštojo išsilavinimo neturinčio farmakotechniko paslaugų“, – pareiškė ji.
Pasak A. Širinskienės, Seimas tokiu sprendimu imituoja rūpestį regionais.
Etikos ir procedūrų komisija antradienį nutarė pradėti tyrimą, ar nebuvo pažeistas Seimo Statutas svarstant įstatymo pataisas. Komisija sprendimą turėtų priimti trečiadienį.
Seimo posėdžiui pirmininkavusio Jurgio Razmos teigimu, jeigu komisija nutars, kad buvo padarytas pažeidimas, Seimas pataisas svarstys iš naujo.
Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004-2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų9
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“2
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...