- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies ekonomika šiemet augs 1,6 proc. – 0,1 proc. punktu mažiau nei prognozuota gruodį, naujausią prognozę skelbia Finansų ministerija.
Anot jos, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas 2025–2027 metais turėtų paspartėti vidutiniškai iki 2,9 proc. per metus.
„Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią. Atnaujintos projekcijos rodo, kad infliacija šiais metais mažės sparčiau nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir, tikėtina, kris žemiau 2 procentų ribos“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Vidutinė metinė infliacija šiemet, manoma, sieks 1,9 proc., o kitąmet – 2,2 procento. Gruodį atitinkamai prognozuota 2,8 proc. ir 2,4 procento.
Mažesnę infliaciją lems šiuo metu vyraujanti palanki ir palyginti stabili situacija energijos, maisto žaliavų rinkose, palankesnės neenerginių importuojamų prekių kainų tendencijos, energijos žaliavų kainų prielaidos.
Nedarbo lygis šiemet sieks 6,7 proc., o 2025 metais – 6,5 procento. Tuo metu darbo užmokesčio augimas atitinkamai turėtų siekti 8,6 proc. ir 5 procentus.
„Darbo rinka išliks atspari – nedarbo lygio išaugimo nesitikime. Tuo tarpu atlyginimai ir toliau augs gana sparčiu tempu bei ženkliai viršys infliaciją, o tai didins žmonių perkamąją galią ir skatins vartojimą“, – sakė G. Skaistė.
infliacija šiais metais mažės sparčiau nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir, tikėtina, kris žemiau 2 procentų ribos.
Numatoma, kad atsigaunant ekonominiam aktyvumui darbuotojų paklausa išliks stipri, todėl užimtų gyventojų skaičius 2024 metais padidės 0,5 proc., o kitais metais sumažės 0,1 procento.
Anot ministerijos, tęsiantis namų ūkių pajamų augimui ir infliacijos mažėjimui, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti 3,1 proc., o 2025–2027 metais toliau gerėjant gyventojų finansinei padėčiai namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti kiek sparčiau – po 3,4 proc. kasmet.
Investicijos Lietuvoje pernai augo 10,6 proc., tačiau išliekant sugriežtintai Europos Centrinio Banko pinigų politikai, 2024 metais numatomas nuosaikesnis investicijų augimas – 3,5 proc. Vėliau (2025–2027 metais) prisitaikius prie finansavimo sąlygų pokyčių, esant stabilesnei išorės aplinkai, išliekant poreikiui didinti energetinį efektyvumą bei spręsti įtampos darbo rinkoje klausimą, augimo tempas galėtų paspartėti iki 5,4 proc.
Scenarijuje numatoma, jog palankesnė pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida lems nuosaikų eksporto atsigavimą. Projektuojama, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksportas augs 3,5 proc. Numatant užsienio paklausos spartesnį augimą, 2025–2027 metais augimas galėtų siekti 5,2 procento.
Ministerija pabrėžia, kad scenarijus sudarytas vis dar esant išskirtinai dideliam išorės aplinkos nestabilumui ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis kariniams veiksmams Ukrainoje bei geopolitinėms įtampoms ir esant sugriežtintai monetarinei politikai.
„Rusijos karas prieš Ukrainą, geopolitiniai neramumai Artimuosiuose Rytuose, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis“, – skelbia ministerija.
Prie teigiamų rizikų ji priskiria stipresnę vidaus ir užsienio paklausą, ekonominį augimą skatinačią fiskalinę politiką, investicijų į ginklų sistemas padidėjimą, sparčiau įgyvendinamus Europos žaliojo kurso ir kitus ES lėšomis finansuojamus projektus, palankesnes demografines tendencijas ir kvalifikuotų darbuotojų imigraciją, spartesnį perėjimą prie žaliosios energetikos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Hofmanas: pieno įstatymą kursime iš naujo įtraukiant visas jo gamybos grandinės dalis1
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo pataisų, ministras Ignas Hofmanas teigia, kad įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo, į jį norima įtraukti visas pieno gamybos grandinės dalis. Pasak minis...
-
Paluckas išvyksta į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą1
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį išvyksta į Šveicarijoje, Davose, vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą. ...
-
Vis sunkiau renkama parama Ukrainai
Lietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys. ...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai11
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti16
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai12
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų13
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį12
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...