- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus – iki 2024 metų – šalių vyriausybėms nesilaikyti griežtų deficito bei skolos rodiklių.
Ministerija neatmeta, kad šių metų valstybės biudžetas rudenį gali būti peržiūrėtas dar kartą. Jį tikslinant, tikėtina, didėtų išlaidos, o kartu ir deficitas.
Kaip rašoma Finansų ministerijos komentare BNS, Europos Komisijos pasiūlytas Stabilumo ir augimo pakto išlygos taikymo pratęsimas sudaro galimybę šalims lanksčiau reaguoti į esamus ir galimus naujus iššūkius dėl ekonominio ir socialinio neapibrėžtumo, kurį paskatino karas Ukrainoje.
„Ar šio lankstumo prireiks ir kaip tai paveiks valdžios sektoriaus finansų rodiklius, bus aiškiau rudenį, kai Vyriausybė parengs ir pateiks 2023 metų biudžeto projektą, kuris remsis atnaujintu makroekonominės raidos scenarijumi“, – teigiama ministerijos komentare.
Gegužę priimtame patikslintame šių metų valstybės biudžeto įstatyme nurodoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola sieks 43,3 proc. BVP.
EK dėl karo Ukrainoje pirmadienį dar kartą – iki 2024 metų sausio – pratęsė Stabilumo ir augimo pakto sustabdymą. Pagal paktą, draudžiantį Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, šalies deficitas neturi viršyti 3 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola turi būti ne didesnė nei 60 proc. BVP.
Anot Finansų ministerijos, dėl karo Ukrainoje pablogėjus ekonominei situacijai gali būti dar kartą peržiūrėtas šių metų biudžetas.
„Išsipildžius neigiamoms rizikoms ir ekonominės raidos tendencijoms esant prastesnėms nei šiuo metu numatoma, neatmetame galimybės, kad rudenį gali būti siūlomi papildomi valstybės biudžeto pakeitimai“, – sakoma komentare.
Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą šalių vyriausybėms EK sustabdė 2020 metų kovą, kai Bendrija dėl pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Buvo planuota, kad taisyklės vėl bus taikomos nuo 2023 metų sausio, kai ekonomika jau bus atsitiesusi, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė padėtį.
Komisija pareiškė, jog jei pritars ES Taryba, taisyklės dabar vėl galios nuo 2024 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietinga ir sunki šienapjūtė brangins pieno produktus5
Ši vasara, kaip ir pernykštė, gyvulių pašarams ruošti yra viena nepalankiausių, nors pievose žolės priaugo kaip niekada daug, sako ūkininkai. Teigiama, kad tokia situacija smarkiai didins savikainą, todėl brangs pieno produk...
-
Sekmadienį baigiasi laikas pasirinkti nepriklausomą tiekėją (atnaujinta)11
Sekmadienį baigiasi terminas, kai antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. ...
-
Apie recesijos riziką įspėjantys ekonomistai minimalios algos dydį ragina nustatyti vėliau4
Lietuvos bankui Trišalėje taryboje pateikus skaičiavimus, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje turėtų būti didinama nuo 730 iki 867,67 eurų, ekonomistai ragina siūlomą sumą dar kartą perskaičiuoti artėjant rudeniui, k...
-
Šiemet iš taršių automobilių savininkų planuojama surinkti apie 30 mln. eurų6
Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo „Regitros“ duomenys. Tuo metu automobilių taršos mokesčio surinkta panašiai kaip ir pernai. ...
-
Lietuvai – pažadas iš Taivano: rinka plačiau gali atsiverti jau šį rudenį9
Taivane apsilankiusi Lietuvos žemės ūkio ministerijos delegacija gavo pažadą, kad šiuo metu vis dar stringantys leidimai mėsos, pieno produktų ir žuvies eksportui turėtų būti suteikti šį rudenį. Nors šiuo metu lietuvišk...
-
Seime – siūlymas supaprastinti garažų savininkų susirinkimų tvarką2
Seimas spręs, ar supaprastinti garažų bendrijų savininkų susirinkimų tvarką. ...
-
Ž. Mauricas: ateinanti žiema yra paskutinė, kai Rusija dujomis dar galės šantažuoti Europą
Kremlius, bandydamas sukelti Europos šalių gyventojų nepasitenkinimą dėl kainų augimo, paprasčiausiai praranda savo gamtinių dujų rinkas, aiškina „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. ...
-
Benzino kaina Lietuvoje: vis dar lenkiame vokiečius8
Praėjusią savaitę, birželio 13–20 dienomis, Lietuvoje vidutinė benzino kaina (2,07 Eur/l), kaip ir anksčiau, išliko mažiausia Baltijos šalyse, dyzelinas pigiausias buvo Estijoje (1,95 Eur/l). ...
-
Seimas: nuo lapkričio sandoriai grynaisiais – iki 5 tūkst. eurų, bus išimčių18
Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio atsiskaityti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos atsiskaityti bus galima tik negrynaisiais. ...
-
Sveikatos bėdos lietuviams – antrame plane: labiau rūpi kuro kainos16
Karas ir infliacija iš pirkėjų sąmonės išstūmė pandemiją, tačiau šios trijulės poveikis vartojimui bendrai padarė didelės įtakos. Kaip pasikeitė vartojimo įpročiai – apie tai LNK pokalbis su „NielsenIQ Baltics&ld...