- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad kitų metų biudžeto projektas atliepia esminius lūkesčius ir rezultatas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad kiekvieną kartą biudžeto priėmimo proceso metu pasitaiko kažkas netikėto – šiuo atveju tai buvo atidėtas pirmasis projekto svarstymas dėl neatitikimo statutui.
Politikė sakė, kad sutarimas dėl biudžeto gali tapti signalu, jog galima konstruktyviai kalbėtis dėl mokesčių reformos bei priimti sprendimus.
„Kiekvieną kartą biudžeto priėmimo procesas yra individualiai kitoks ir nepaisant to, kad atrodo visko gyvenime matei, kiekvieną kartą atsitinka kažkas netikėto, naujo, ko reikia mokytis ir daryti naujus sprendimus gana greitai. (...) Man atrodo tiek praėjusių, tiek šių metų biudžetas atliepia esminius lūkesčius, tiek žmonių, tiek ekonominės situacijos, (...) todėl rezultatas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis“, – penktadienį laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo G. Skaistė.
„Pasiūlytas paketas (mokesčių reformos – ELTA) yra platesnis, bet kaip matome ir viešojoje erdvėje, to šimtaprocentinio sutarimo balsams sutelkti Seime kol kas nepavyko. Man atrodo tai, kad pavyko susitarti dėl biudžeto turbūt yra ir signalas, jog galime konstruktyviai kalbėtis ir ieškoti sprendinių, kurie sulaukia platesnio palaikymo“, – teigė ministrė.
Esminiai lūkesčiai biudžete atliepti
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį tikino kitų metų biudžeto projekte matantis daug svarbių dalykų, tarp jų galimybę skolintis gynybai, tačiau jo teigimu, pažadai mokytojams buvo neįgyvendinti. Vis tik G. Skaistė aiškino, kad politikai turėtų konstatuoti ne tik tuos segmentus, kuriems lėšų neužteko.
„Žmonių perkamoji galia stiprėtų, vartojimas augtų ir man atrodo dabartiniame kontekste biudžeto priėmimas yra reikalingas ir duos postūmį ekonomikai. Todėl visi politikai turi prisiimti atsakomybę ne tik už tai, kad konstatuoja, jog kažkam neužteko. Nes, kad visiems visko užteko – dar taip turbūt nebuvo“, – sakė Vyriausybės narė.
„Priimtas kompromisinis sprendimas tame diapazone, kuriame mes apskritai sprendimus priimti galime, nes į Europą grįžta fiskalinė drausmė, mes turime sutilpti į 3 proc. Mastrichto kriterijų, tas buvo padaryta ir man atrodo esminiai lūkesčiai tikrai yra atliepti“, – pažymėjo politikė.
Gintarė Skaistė. L. Balandžio / BNS nuotr.
Tikimybė tikslinti biudžetą kitąmet yra, tačiau dar anksti pasakyti, ar to prireiks
Finansų ministrė teigė, kad tikimybė, jog kitąmet 2024 m. biudžetas yra, tačiau to būtinybę įvertinti šiuo metu dar yra per anksti. Ji pažymėjo, kad biudžetas yra parengtas pagal labiausiai tikėtiną scenarijų.
„Tikimybė visada yra ir neapibrėžtumas ekonomikoje pastaruoju metu yra ypatingai didelis dėl to, kas vyksta už Lietuvos ribų. (...) Poveikis ekonomikai buvo didžiulis ir suplanuoti viską labai aiškiai kaip atrodys artimiausiu metu yra pakankamai sudėtinga. Tokia galimybė visada egzistuoja, tačiau šiuo metu biudžetas yra parengtas pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, kaip viskas atrodys kitais metais“, – aiškino G. Skaistė.
Kiekvieną kartą biudžeto priėmimo procesas yra individualiai kitoks ir nepaisant to, kad atrodo visko gyvenime matei, kiekvieną kartą atsitinka kažkas netikėto, naujo, ko reikia mokytis ir daryti naujus sprendimus gana greitai.
„Kol kas tikrai per anksti sakyti, kad reikės koreguoti, tačiau pačiame biudžete yra įvertinta keletas dalykų, kurie matyt leidžia biudžetą koreguoti minimaliai“, – tikino ji.
Negali pasakyti, kada mokesčių reforma grįš į Seimo plenarinių posėdžių salę
Kalbėdama apie Seime esančią, tačiau užstrigusią mokesčių reformą, G. Skaistė tikino dar negalinti pasakyti, kada viena iš paketo dalių vėl bus svarstoma plenarinių posėdžių salėje. Pasak jos, priėmus biudžetą galima toliau ieškoti kompromisų šiuo klausimu.
„Šiandien kažkaip konkrečiai įsivardinti datą, man atrodo, būtų šiek tiek anksti. Kol kas prioritetas buvo biudžeto priėmimas, manau, dabar galėsime pereiti toliau, ieškoti kompromisų kitiems sprendimams“, – sakė ministrė.
Politikė taip pat tvirtino, kad Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymui reikėtų turėti didesnį užtikrintumą, negu jo yra šiandien, jog pasiūlymas vėl būtų svarstomas Seime.
„Man atrodo, einant su tokiais klausimais į parlamento balsavimą reikia turėti didesnį užtikrintumą, negu galėčiau turėti šiandien. Apskritai mokesčių pakeitimai yra aprašyti tiek Vyriausybės programoje, tiek programos priemonių įgyvendinimo plane šiek tiek detaliau, taip pat jie aprašyti ir „Naujos kartos Lietuva“ plane, kuris Vyriausybės pasitarime buvo patvirtintas protokoliniu nutarimu vienbalsiai“, – sakė G. Skaistė.
„Šis paketas taip pat buvo svarstytas ir su visuomene, pristatytas Seimo komitetuose, todėl sakyti šiandien „nežinojau, manęs neinformavo, esu nustebęs“ man yra keista tokius pamąstymus matyti“, – aiškino ji.
Konservatorė teigė, kad „mielai nurodytų“ kur galėtų būti panaudotos lėšos iš NT mokesčio įstatymo ir tai leistų sulaukti didesnio palaikymo parlamente, tačiau Konstitucinis Teismas (KT) tą draudžia, todėl šis variantas nėra įmanomas.
„Mielai nurodyčiau pačiame įstatyme kam gali būti panaudojamos pajamos, nes turbūt tai leistų sulaukti didesnio palaikymo Seime, nes žmonėms aiškiau kur keliauja pajamos, tačiau Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad tęstiniuose mokestiniuose įstatymuose negalima nurodyti paskirties, kam mokestis yra naudojamas. Galima nurodyti tik tuomet, kai pakeitimas yra terminuotas, aiškiam trumpalaikiam tikslui, kaip buvo su solidarumo įnašo įstatymu“, – tvirtino ministrė.
Netiki galimybe, kad artėjant rinkimams opozicija parems mokesčių reformą
Politikė abejojo galimybe, kad parlamente esančios opozicinės frakcijos galėtų paremti mokesčių reformą, nes artėja rinkimai. Vis tik ji ragino atsakomybę prisiimti visiems koalicijos partneriams bei aiškino, kad jeigu ne šiai, tai kitai Vyriausybei vis tiek reikės imtis veiksmų mokestinės pertvarkos klausimu.
„Kuo arčiau rinkimai, tuo mažiau tikėjimo yra opozicijos noru priimti konstruktyvius sprendimus, o ne tiesiog kritikuoti valdančiuosius bandant kažkaip išlošti papildomai balsų rinkimuose. Bet man atrodo prisiimkime atsakomybę visi ir už tai, kad tiesiog reikia tvarkyti sistemą“, – dėstė G. Skaistė.
„Tiek opozicija, tiek Prezidentūra sako, kad sistemą tvarkyti reikia. (...) Man atrodo, kažkada susėskime kaip suaugę žmonės, susitarkime, kad tuos sprendimus padaryti reikės. Jeigu jų nepadarys ši Vyriausybė, lažinuosi, kita Vyriausybė tuos žingsnius vis tiek turės padaryti“, – pažymėjo ministrė.
Man atrodo, kažkada susėskime kaip suaugę žmonės, susitarkime, kad tuos sprendimus padaryti reikės. Jeigu jų nepadarys ši Vyriausybė, lažinuosi, kita Vyriausybė tuos žingsnius vis tiek turės padaryti.
Ji taip pat ragino nemanipuliuoti sakant, kad pakete numatomas tik mokesčių didinimas. G. Skaistė taip pat tikisi didesnio koalicijos partnerių įsitraukimo šiuo klausimu, nes, anot jos, prisiimti įsipareigojimai yra kolektyviniai.
„Kai kartais bandoma manipuliuoti, kad pateiktas paketas yra mokesčių didinimo paketas, man keistai atrodo, nes jis subalansuotas. (...) Iš koalicijos partnerių tikiuosi didesnio įsitraukimo negu iš opozicijos, todėl, kad prisiimti įsipareigojimai yra kolektyviniai“, – sakė politikė.
RRF suspenduoti 26 mln. eurų Lietuvai turėtų būti „atšildyti“
Finansų ministrė tvirtino, kad Lietuva turėtų sulaukti „įšaldytų“ 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Pasak jos, tam yra padaryti sprendimai iš Seimo ir Vyriausybės pusės, o atsakymas iš Europos Komisijos Lietuvą pasiekti turėtų iki šių metų pabaigos.
„26 mln. eurų buvo „užšaldyti“ kaip reakcija į tai, kad nebuvo pateikti Seimui svarstyti dalis mokestinių pakeitimų. Kadangi dabar patys mokestiniai pakeitimai Vyriausybė buvo patvirtinti, pateikti Seimui, Seime po pateikimo jiems pritarta, jie yra Seime, informacija Europos Komisijai yra pateikta, jie turi du mėnesius įvertinti priimtiems sprendimams ir pasakyti atsakymą, ar visos lėšos bus „atšildytos“, – dėstė konservatorė.
„Sprendimo dar nesame sulaukę, visgi tai, kad sprendimai yra priimti, reiškia, kad paketas yra pateiktas Seimui, už tai atsiskaityta, tai duoda tikimybę, kad lėšos bus atšildytos“, – tikino ji.
Galiausiai G. Skaistė tikino, kad prašymą dėl vėlesnio mokėjimo planuojama parengti iki šių metų pabaigos ir 2024 m. investicijos iš RRF fondo turėtų pasiekti ekonomiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo8
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Sostinės taryba spręs dėl parkavimo kainos kėlimo, įves mažos taršos zoną senamiestyje1
Vilniaus miesto taryba trečiadienį spręs dėl rinkliavos didinimo visose penkiose miesto parkavimo zonose ir mažos taršos zonos dalyje senamiesčio įvedimo. ...
-
G. Nausėda susitiks su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus L. Savicku
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka valdančiosios koalicijos narės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus Luku Savicku. ...
-
Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant vikšrines kovos mašinas6
Vyriausybė trečiadienį leido neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas5
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...
-
Teismas atmetė visuomenininko ieškinį I. Trinkūnaitei ir priteisė jai 3 tūkst. eurų13
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos prezidento Vytauto Budniko civilinį ieškinį finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ vadovei ir akcininkei Ievai Trinkūnaitei dėl garbės i...
-
Lietuvos bankas: būsto paskola neturi tapti nepakeliamu įsipareigojimu3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pristatydama atlikto būsto rinkos tyrimo rezultatus teigia, kad nors būsto įperkamumas Lietuvoje yra „vidutiniškai geras“. Visgi ji pabrėžia, kad vertinant skai...
-
Kandidatas į finansų ministrus: priimant 2025-ųjų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas. ...
-
R. Šadžius – už didesnį kai kurių pajamų, prabangaus NT apmokestinimą2
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad reikėtų labiau apmokestinti kai kurių veiklų pajamas, taip pat didinti prabangaus nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą. ...