- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomiškame sustiprėjusiame Trijų jūrų iniciatyvos šalių regione Europos Sąjungos (ES) investicijas turėtų keisti privačios, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Dėl sėkmingos Trijų jūrų regiono šalių ekonomikos plėtros priartėjome prie gerai išsivysčiusių Vakarų šalių. Dėl šios priežasties ES sanglaudos struktūrinis finansavimas jau netrukus sumažės. Atėjo laikas privačiam kapitalui investuoti į perspektyvius Trijų jūrų iniciatyvos infrastruktūros projektus“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume Vilniuje sakė G. Nausėda.
„Kad tai pavyktų, turime tapti svarbiu skaitmeninės infrastruktūros, žaliojo vandenilio, elektromobilių plėtros ir dirbtinio intelekto inovacijų centru“, – pridūrė jis.
Vilniuje vykstant 12 Rytų ir Pietų Europos valstybių jungiančio formato viršūnių susitikimui Lietuvos vadovas pabrėžė jų svarbą toliau vykstant karui Ukrainoje bei stiprinant transatlantinius ryšius.
Kad tai pavyktų, turime tapti svarbiu skaitmeninės infrastruktūros, žaliojo vandenilio, elektromobilių plėtros ir dirbtinio intelekto inovacijų centru.
„Matau glaudų bendradarbiavimą su ES, papildantį jos sanglaudos pastangas ir padedantį jai siekti plėtros tikslų. Trijų jūrų iniciatyva, kurios strateginė partnerė yra JAV, stiprina transatlantinę partnerystę. Amerikos dalyvavimas atneša didžiulius pokyčius mūsų regionui“, – teigė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, tebesitęsiant plataus masto karui Ukrainoje, Trijų jūrų iniciatyvos valstybės atliks svarbų vaidmenį užtikrinant susisiekimą tarp pasaulio regionų, taip pat spręs „didžiulę infrastruktūros užduotį ir didelę galimybę atkurti Ukrainą“.
„Taip pat džiaugiuosi, kad iniciatyvos šalys demonstruoja vienybę, kai kalbame apie karinio mobilumo planus. Dvejopo naudojimo infrastruktūros Šiaurės–Pietų ašyje atsparumo stiprinimas yra investicija į mūsų saugią ateitį“, – kalbėjo G. Nausėda.
Trijų jūrų viršūnių susitikime regiono lyderiai diskutuoja apie santykių plėtrą transporto, energetikos, kibernetinio saugumo srityse. Lietuvoje lankosi delegacijos iš 25 šalių, tarp jų – 10 valstybių vadovai, įskaitant kaimyninės Lenkijos, Baltijos šalių prezidentus.
G. Nausėda pirmininkaus iniciatyvos viršūnių susitikimo plenarinei sesijai, kurios metu valstybių vadovai priims bendrą deklaraciją.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Planuojama, kad Vilniuje prie iniciatyvos prisijungs nauja strateginė partnerė Japonija.
„Kartu su šia partneryste gerokai sustiprinsime iniciatyvos sąsajas su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis. Ypač su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu“, – teigė prezidentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...