- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujasis premjeras Gintautas Paluckas mano, kad prie Lietuvos gynybos finansavimo vidutiniu laikotarpiu galėtų prisidėti ir Europos Sąjunga.
Anot jo, ši pagalba galėtų būti suteikta panašiais instrumentais, kurie naudojami krizių atveju, kaip pavyzdžiui Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF – ELTA).
„Gynybos klausimas, kaip ir migracija, yra visos solidarios Europos atsakomybė. Galų gale, mes turime gynybos komisarą. Ir gynybos finansavimo našta negali būti kraunama tik ant mažų ekonomikų. Nors kalbant trumpu laikotarpiu, be abejo, šiuos klausimus spręsime skolos sąskaita, nes mokesčių pakeitimais negalime užmesti ant savo piliečių ir verslo tos naštos“, – ketvirtadienį LRT „Dienos temoje“ sakė G. Paluckas.
„Tai yra lengvatinės paskolos, Euro obligacijos. Tai yra tie finansiniai instrumentai, kurie galioja kitų krizių metu, Pavyzdžiui RRF fondas krizių metu. Geopolitinė situacija yra tam tikra krizė, į kurią Europa turi reaguoti ir nepalikti to tik pafrontės valstybėms. Apie tai diskutavusi ir kalbėjusi EK vadovė“, – aiškino jis.
Prezidentūrai teigiant, kad norint iki 2030 m. Lietuvai suformuoti diviziją, gynybos finansavimas turi siekti 5-5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) premjeras mano, kad toks didinimas negali būti paremtas mokesčiais. Jo teigimu, norint pasiekti tokį finansavimo lygį reiktų dar 2 mlrd. eurų, o to surinkimas per apmokestinimus neigiamai paliestų Lietuvos ekonomiką, verslą ir gyventojus.
„Jei mėginsime visą naštą, tuos 2 mlrd. eurų, skirti gynybai per mokestines pertvarkas, tai bus nepakeliama našta mūsų verslui, jo konkurencingumui, piliečiams. Nuo to sumažės pajamos į biudžetą ir nuo to niekam geriau nebus. Todėl naštą reikia skirstyti“, – tvirtino premjeras.
ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę5
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Pramonės produkcijos šiemet pagaminta 2,4 proc. daugiau
Lietuvos pramonės produkcijos vertė per 10 mėnesių išaugo 2,4 proc. iki 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žiniasklaida: didžiausi Lietuvos viešbučiai šiemet sumokėjo beveik 60 proc. daugiau mokesčių
10 daugiausia mokesčių sumokėjusių viešbučių per 3 šių metų ketvirčius į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaita jau pervedė 9,33 mln. eurų mokesčių arba 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu periodu, praneša por...
-
I. Šimonytė: „Teltonikos“ atvejis parodo, kad reikalinga galimybė bendrovėms persiderėti sutarčių su EIM terminus2
Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė mano, kad siekiant išvengti panašių į „Teltonikos“ skandalą istorijų, reiktų užtikrinti, jog investuotojai galėtų lengviau perderinti terminus iki kada turi būti pasi...
-
Seime – pirmasis 2025-ųjų biudžeto svarstymas
Seimas ketvirtadienį ėmėsi kadenciją baigiančios Ingridos šimonytės Vyriausybės parengto 2025 metų valstybės biudžeto projekto. ...
-
G. Paluckas: taisydami biudžetą svarstysime didesnį finansavimą VSD ir teisėsaugai1
Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad peržiūrint 2025 metų valstybės biudžetą, bus kreipiamas dėmesys į nepakankamą teisėsaugos ir žvalgybos institucijų finansavimą. ...