- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centriniam Bankui (ECB) numačius padidinti bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog tai trumpuoju laikotarpiu gali šiek tiek apsunkinti besiskolinančių galimybes, tačiau finansų sistemai didelių sunkumų sukelti neturėtų.
„Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas. Tiesa, leidžiant obligacijas, skolinimosi kaina fiksuojama per visą laikotarpį, todėl palūkanų augimas pasijustų tik po kurio laiko“, – pranešime teigė G. Šimkus.
„Taip pat svarbu paminėti, kad tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įsiskolinimas Lietuvoje yra vienas mažiausių euro zonoje, todėl ir palūkanų didėjimas mus paliestų ne taip stipriai“, – pridūrė jis.
Pasak LB vadovo, kai kuriems paskolų turėtojams palūkanų didėjimas galėtų būti skausmingas, tačiau tai iš esmės nepakeistų vartojimo dinamikos.
„Šiuo metu vidutinė negrąžinta gyventojo paskola Lietuvoje yra apie 50 tūkst. eurų. Per mėnesį bankui jis sumoka apie 230 eurų, todėl jei, kaip prognozuoja rinkos, palūkanos paaugtų 1 proc. tai papildomai įmoka bankui padidėtų 24 eurais“, – žurnalistams pirmadienį komentuodamas ECB sprendimus sakė G. Šimkus.
„Tai tikrai nėra ta suma, kuri iš esmės keistų vartojimo dinamiką“, – pridūrė jis.
G. Šimkaus teigimu, trumpalaikes sąnaudas atsvertų teigiamas ekonomiką stabilizuojantis poveikis vidutiniu laikotarpiu. Anot jo, palūkanų didinimas padėtų suvaldyti įsibėgėjančią infliaciją ir užtikrintų, kad infliacijos lūkesčiai neatitrūktų nuo ECB siekiamo lygio.
„Tai atitinkamai leistų užtikrinti kainų stabilumą, tvarų ekonomikos augimą bei palankią investicinę aplinką. Be to, ilguoju laikotarpiu didesnės palūkanų normos mažintų pastaraisiais metais susikaupusius disbalansus Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, todėl turėtų teigiamą poveikį šalies finansinio stabilumo būklei“, – sakė G. Šimkus.
Šalies centrinio banko vadovo teigimu, ECB pranešimas apie planuojamas liepos pabaigoje 0,25 proc. punkto didinti bazines palūkanų normas yra „geras sprendimas“.
„Staigus palūkanų normų didinimas galėtų turėti nepageidaujamų reiškinių rinkoms. Dabartinis ECB sprendimas yra tarp kūjo ir priekalo: visų pirma reikia kovoti su vis plačiau įsigalinčia infliacija, kitą vertus, turi būti atsargus, kad nepakenktum ekonomikos augimui“, – sakė G. Šimkus.
ECB valdančioji taryba numatė, kad grynieji turto pirkimai bus baigti liepos 1 dieną, o liepos 20-21 dienomis pinigų politikos posėdyje ketinama padidinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas numatomas ir rugsėjį.
Jei infliacijos vidutinio laikotarpio prognozės nesikeis arba pablogės, rugsėjį palūkanų normos gali būti didinamos ir 0,5 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas, manoma, bus nuoseklus dar kurį laiką ir po rugsėjo.
Iki metų pabaigos finansų rinkose įkainota, kad palūkanų norma galėtų siekti apie 1 proc., o iki 2023 metų pabaigos priartėti ir prie 2 proc. G. Šimkus pabrėžia, kad tai yra rinkų lūkesčiai, o ECB sprendimus priims atsižvelgdama į tuo metu esančią ekonomikos būklę ir infliacijos perspektyvas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu5
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų18
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...