- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendras Europos Sąjungos (ES) skolinimasis krašto apsaugos reikmėms suteiktų daugiau finansinių galimybių arti Rusijos esančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, stiprinti gynybinius pajėgumus, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.
„Tai leistų arčiau karo (Ukrainoje – BNS) esančioms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, gauti paskolas palankesnėmis sąlygomis“, – kalbėjo ji.
Pasak ministrės, tokia iniciatyva pademonstruotų žemyno valią stiprinti gynybą: „Ženklas, kad Europa nori daugiau gynybos savo teritorijoje.“
Bendro skolinimosi, panašaus į pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, gynybos išlaidoms finansuoti idėją kovo pabaigoje vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) pateikė Prancūzija ir Estija.
Pasak ministrės, nepaspartinus gynybos finansavimo, Lietuvai ir kitoms Europos šalims gali būti sudėtinga pasiruošti galimai karinei grėsmei.
„Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus“, – sakė G. Skaistė.
Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kovo pabaigoje kreipėsi į ES pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektorių.
Valstybių vadovai pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje ir gerokai pasikeitusi saugumo aplinka Europoje nurodo poreikį stiprinti ES pramonės pajėgumus saugumo ir gynybos srityje. Laiške taip pat nurodomas poreikis šalinti privačiajam sektoriui kylančias kliūtis investuoti į gynybos pramonės projektus, tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.
Lietuvoje gynybai skiriama 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Siekiant didinti fiksuotą finansavimą iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.
Apie konkrečius pasiūlymus po diskusijų su socialiniais partneriais Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kriptoturto verslo dalyvius siūloma tikrinti dėl jų atitikties nacionaliniam saugumui
Finansų ministerija siūlo į nacionaliniam saugumui strategiškai svarbų finansų ir kredito sektorių įtraukti kriptoturto paslaugas ir su turtu susietų žetonų leidimą. ...
-
Finansų ministerija ir EK atstovybė pristatys RRF paramos naudojimą
Finansų ministerija ir Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje antradienį metinėje „Naujos kartos Lietuva“ plano konferencijoje pristatys, kaip šalis įsisavina milijardinę Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo...
-
Europos inovacijų švieslentė: Lietuvos rezultatas geriausias per visą šalies istoriją8
Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymą pasiekė aukščiausią lygį per visą istoriją, rodo Europos inovacijų švieslentės tyrimo rezultatai. ...
-
Slovakija importuos dujas per Lenkiją iš Klaipėdos SGD terminalo4
Slovakija importuos dujas per Lenkiją iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas „Orlen“. ...
-
Algos „vokeliuose“: kiek dar jas mokės ir kiek jas dar priimsime?12
Algos vokeliuose – vieni sutinka jas priimti, kiti dar, panašu, taip moka savo darbuotojams. Praėjusią savaitę policija Kaune tokią situaciją aptiko vienoje statybų bendrovėje. Apie tai, kodėl tai dar veikia Lietuvoje ir kada tie nelegal...
-
LB: Lietuva ateityje turės didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą3
Siekiant sukurti aukštesnę pridėtinę vertę Lietuva ateityje turės daugiau investuoti į inovacijas – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas. ...
-
Registrų centras: daugumai bendrovių pavyko uždirbti pelno ar bent jau nepanirti į nuostolius
2023 metų ataskaitas iki šiol jau pateikusių įmonių bendra apyvarta pernai siekė 129 mlrd. eurų ir buvo 0,5 proc. didesnė nei užpernai (128,4 mlrd. eurų), jos uždirbo 12,4 mlrd. eurų bendro ikimokestinio pelno – 11 proc. mažiau (13,9 m...
-
ES investicijos regionams: jau paskelbta kvietimų už 376 mln. eurų1
Naujajame Europos Sąjungos (ES) investicijų finansavimo periode Lietuvos regionams yra skirta 1,6 mlrd. Eurų, o iš viso, dabartiniais duomenimis, suplanuotiems projektams paskelbta kvietimų už 376 mln. eurų. ...
-
„Litgrid“: elektros kaina rinkoje per savaitę augo 4 proc.
Vidutinė elektros rinkos kaina liepos 1–7 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 eurų iki 99 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Senėjant visuomenei LB siūlo peržiūrėti lengvatas, mokesčius, mažinti PVM atotrūkį1
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...