- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Resursus Ukrainos atstatymui turime pradėti mobilizuoti jau šiandien, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ji pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose, kuriuose bus aptariama Europos Sąjungos ekonominė situacija ir Bendrijos finansiniai instrumentai padedant Ukrainai.
„Remiame Komisijos siūlymą dėl naujos 9 mlrd. eurų makro-finansinės paramos Ukrainai – tai bus svarbus finansinis šaltinis, padėsiantis šaliai trumpuoju laikotarpiu, tačiau negalime apsiriboti tik artimiausiais iššūkiais – jau šiandien turime pradėti ruoštis ir ES lygiu mobilizuoti resursus Ukrainos atstatymui po karo“, – ministerijos pranešime teigė G. Skaistė.
„Tai didžiulis ir reikšmingų išteklių pareikalausiantis iššūkis, prie kurio sprendimo Lietuva pasirengusi prisidėti. Šiuo atžvilgiu ES strateginė lyderystė bus itin svarbi – tiek padedant Ukrainai atsistoti ant kojų ir persitvarkyti, tiek ir telkiant platesnę tarptautinių partnerių paramą“, – sakė ji.
Tai didžiulis ir reikšmingų išteklių pareikalausiantis iššūkis, prie kurio sprendimo Lietuva pasirengusi prisidėti.
Ministrė ECOFIN diskusijos metu taip pat kels klausimą dėl papildomų ES lygmens finansinių instrumentų karo pabėgėlius priimančioms ES šalims narėms, tarp jų ir Lietuvai.
„Šiandien turime situaciją, reikalaujančią praktinio europinio solidarumo, kad labiausiai dėl pabėgėlių srautų paveiktos ES šalys nebūtų priverstos remtis tik nacionalinių biudžetų lėšomis“, – kalbėjo G. Skaistė.
ECOFIN posėdyje, be kitų klausimų, taip pat numatoma diskusija dėl direktyvos projekto, kuriuo siekiama į ES teisę perkelti globalų susitarimą dėl minimalaus apmokestinimo lygio tarptautinėms įmonių grupėms.
Ministrai taip pat aptars Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento (RRF) įgyvendinimą.
Gegužės 5 dieną Lietuva pasirašė RRF veiklos susitarimą su EK. Pirmąjį 563 mln. eurų vertės Lietuvos RRF plano „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą planuojama pateikti šių metų III ketvirtyje.
Euro grupės posėdyje finansų ministrai diskutuos apie Euro zonos makroekonominę situaciją ir perspektyvas, atsispiriant nuo naujausių EK ekonominių prognozių.
EK vertinimu, ES ūkis dėl karo Ukrainoje patirs sukrėtimą, kuris lems lėtesnį nei anksčiau prognozuotą ekonomikos augimą ir aukštesnę infliaciją. EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 1,7 proc., 2023 metais – 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto.
EG posėdyje taip pat vyks apsikeitimas nuomonėmis dėl naujojo Europos Stabilumo Mechanizmo vykdomojo direktoriaus rinkimų, kadangi šių metų spalį baigiasi dabartinio institucijos vykdomojo direktoriaus antroji kadencija.
Išplėstinio formato Euro grupės posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl Bankų sąjungos užbaigimo darbo plano, dėl kurio siekiama sutarti iki birželį vyksiančio Euro zonos viršūnių susitikimo.
Šiuo planu siekiama numatyti tolesnius Bankų sąjungos kūrimo žingsnius, stiprinant sektoriaus stabilumą, konkurencingumą ir atsparumą ateities sukrėtimams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų1
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu3
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų18
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...