- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko noro prie uosto turėti laisvąją ekonominę zoną pasigirdo nepasitenkinimo, kodėl jis nori "tempti" taršą iš rajono į Klaipėdą.
Kurtųsi rajono LEZ
Klaipėdos rajono meras norėtų, kad LEZ plėtra vyktų tarp Gargždų ir Rimkų, palei geležinkelio atšaką, taip pat šalia kelio Šilutė – Klaipėda ties Rimkais.
Tačiau rajonui nebūtina plėtoti vien LEZ-o zonų, jis galėtų surasti naujų sklypų verslui pritraukti ir tolimesnėse rajono teritorijose. Iš bet kurios Klaipėdos rajono vietos iki uosto nėra toli. Verslas naudosis uostu, jei iki jo bus ir 10 ar 20 kilometrų.
Pasigirdo kalbų, kad Klaipėdos rajono LEZ galėtų būti ir pietinėje uosto dalyje, sujungiant dalį rajono teritorijų su uosto rezervinėmis žemėmis.
Klaipėdos miesto pietinėje dalyje yra gera susisiekimo perspektyva, nes anksčiau ar vėliau būtų nutiestas planuojamas uosto pietinis aplinkkelis.
Tik bėda ta, kad rajonas šalia pietinio aplinkkelio nebeturi žemių. Visos jos yra privatizuotos, perparduotos, atsidūrusios turtingų verslininkų rankose. Kol kas neaišku, ką su tomis žemėmis jie darys. Dauguma kol kas laukia geresnių laikų, tiksliau, kada bus nutiestas pietinis aplinkkelis.
Nėra prasmės steigti konkurento
Pietinėje uosto dalyje apie 70 ha tinkama teritorija yra numatyta kaip Klaipėdos uosto rezervinė žemė, skirta komercinei ir logistikos veiklai.
„Kol nėra patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, nieko negalime daryti. Kai jis bus patvirtintas greičiausiai skelbsime konkursą, kaip tą teritoriją tinkamai panaudoti“, – svarstė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Jo teigimu, su Klaipėdos rajono vadovais nebuvo jokios kalbos apie tos uosto teritorijos integravimą į kažkokią naują LEZ.
„Kiek žinau, Klaipėdos LEZ teritorija tik pusiau išnaudota, todėl kol kas nėra jokios prasmės kurti naujo konkurento“, – pastebėjo A.Drungilas.
Anot A.Drungilo, teritorijoje, ko gero, tikslingiausia būtų eiti tuo keliu, kokiu nuėjo kiti uostai - kurti vadinamuosius sausus uostus, kurie keliais ir geležinkeliais būtų sujungti su uosto krantinėmis.
Klaipėdoje geras tokios veiklos pavyzdys yra „VP Logistic“. Ji, būdama toliau nuo uosto, iš esmės susieta su jo veikla.
„Uosto rezervinėje zonoje galėtų kurtis nedidelės logistikos, krovinių sandėliavimo kompanijos“, - mano A.Drungilas. Kokiai nors gamybai teritorija per maža.
Taršos koncentracija aplink Klaipėdą
Anot A.Drungilo, uostas turi interesą, kad netoli jo būtų daugiau gamybos įmonių, kurios per uostą įsivežtų žaliavas ir išvežtų pagamintą produkciją.
Uosto direkcija kol kas neturi tikslių duomenų, kokį kiekį krovinių generuoja nuolat besiplėtojanti Klaipėdos LEZ veikla. Manoma, kad ji nėra labai didelė. Tačiau pinigine išraiška Klaipėdos LEZ įtaka yra apčiuopiama. 34-ių Klaipėdos LEZ investuotojų bendra apyvarta pernai siekė beveik 1,24 mlrd. eurų.
„Konteineriais ir autotreileriais per uostą keliauja 20-30 proc. jo krovinių. Dalis jų yra tranzitas, didžioji dalis importas, nesusietas su Klaipėdos LEZ“, - pastebėjo A.Drungilas.
Dalis produkcijos iš Klaipėdos LEZ išvežama ne tik per uostą, bet ir sunkvežimiais sausumos keliais.
Kita vertus, tos įmonės, kurios kuriasi Klaipėdos LEZ, ją pasirinko todėl, kad arti uostas. Ir Klaipėdos rajono vadovas kalba apie tokias naujas LEZ teritorijas, kurios yra arčiau uosto.
Vis dažniau pasigirsta klausimų, kodėl dar ir Klaipėdos rajonas savo gamybą turėtų koncentruoti aplink Klaipėdą, nes ši ir taip jau yra apsupta taršių gamyklų.
Ir iš tiesų, Klaipėdos rajone yra puikių vietų šalia gerų kelių Dovilų, Priekulės, Dauparų-Kvietinių, Vėžaičių seniūnijose, toliau nuo Klaipėdos, bet ne taip toli nuo uosto. Kodėl Klaipėdos rajonas negali jose kurti pramonės zonų? Kodėl prie Klaipėdos norima pritraukti taršias gamyklas, kurių ir taip Klaipėdoje apstu?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę3
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...