- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Padėtis elektros rinkoje – paradoksali. Garantinis tiekimas turėjo būti tarsi nuobauda ir tik laikina išeitis tiems, kurie laiku nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. O dabar net ir su 15 proc. antkainiu, šį mėnesį išloš būtent garantinio tiekimo vartotojai, mat už elektrą mokės mažiau nei pasirinkusieji fiksuotą nepriklausomo tiekėjo planą. Kodėl taip nutiko, pasakojama LNK reportaže.
„Anksčiau buvo 28 centai, dabar – 24 centai už kilovatvalandę (kWh). Vis dėlto skirtumas – 4 centai. Manyčiau, nelabai daug, bet vis šis tas“, – sakė gatvėje kalbintas šiaulietis Narimantas.
Narimantas skaičiuoja, kad net ir keliais centais už elektros kilovatvalandę mokant mažiau, per metus susitaupys keliasdešimt eurų. Tad sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju persirašė.
„Žmonių buvo nedaug, keli. Tai ne taip, kaip pirmą sykį sudarant sutartį. Tada žmona laukė keturias valandas“, – kalbėjo Narimantas.
Dalis, kaip Narimantas, pas nepriklausomą tiekėją suskubo patys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Buvo 56 centai, dabar – 26 centai. Jei atpigs elektra, sakė ateiti dar po pusmečio, vėl sutartį pakeisime“, – porino kitas pašnekovas.
Kiti atėjo tik gavę priminimo žinutę iš pasirinkto tiekėjo.
„Gavau žinutę, kad mano sutartis sudaryta didele kaina. Einu pasiaiškinti, nesirašysiu nieko. Ką čia gali siūlyti. Čia – tik žmonių apgaudinėjimas“, – sakė užkalbinta moteris.
Einu pasiaiškinti, nesirašysiu nieko. Ką čia gali siūlyti. Čia – tik žmonių apgaudinėjimas.
Sutartis aukštesnėmis kainomis nei tiekėjai siūlo dabar vis dar turi didelė dalis gyventojų. O jų persirašyti neskuba. Didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje kovą krito į seniai nematytas žemumas. Vasarį kilovatvalandė kainavo 11,5 cento, o kovą nukrito iki 9 centų. Reiškia, kad – beveik ketvirtadaliu.
„Daugiau saulės, ilgesnė diena, daugiau energijos generuojama. Be to, įsijungia galingiausia Europoje branduolinė jėgainė, esanti Suomijoje“, – priežastis dėstė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
Tačiau dėl to susidaro paradoksali situacija. Balandį garantinis tiekimas, kuris apskaičiuojamas pagal praėjusio mėnesio elektros kainą biržoje, pinga 15 proc. Jo kaina už kWh tampa beveik 20 centų. Tai yra maždaug keturis kartus mažau nei prieš pusmetį. Įdomu tai, kad garantinis tiekimas turėjo būti lyg nuobauda ir laikina išimtis tiems, kurie laiku nepasirinko nepriklausomo tiekimo. Todėl už elektrą mokės brangiau nei kiti. O dabar išeina, kad net ir su 15 proc. antkainiu šį mėnesį išloš būtent garantinio tiekimo vartotojai. Mažiausios fiksuotos kainos variantai, kuriuos dabar siūlo nepriklausomi tiekėjai, svyruoja nuo 25 iki 22 centų už kWh. Šiuo metu garantiniame tiekime – vis dar 45 tūkst. žmonių, nors daugumai jų duotas pusės metų laikotarpis apsispręsti, kurį tiekėją rinktis, seniai baigėsi. Kol kas atjungti jiems elektros neplanuojama.
„Tai amžinai nesitęs, bet mes stengiamės edukuoti tuos klientus, kad jie priimtų sprendimą“, – komentavo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovas Renaldas Radvila.
Anot ekspertų, artimiausiu metu elektros kaina biržoje kilti neturėtų. Kol kas gyventojai, nesvarbu kokias sutartis bebūtų pasirašę, daugiau nei 28 centų už kWh nemokės, nes dalį elektros kainos kompensuoja valstybė. Jei elektros kaina nekils, kompensacijų už elektrą ir dujas nuo liepos apskritai gali nebelikti. Kadangi elektros kaina priklauso nuo dujų kainos, energetikos ministras sako, kad ryškesnis vaizdas bus tada, kai šalys ims pildyti savo dujų saugyklas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...