Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?

  • Teksto dydis:

Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monetų kaldinimui, gyventojai baiminasi, kad viskas virs eiline proga pasipelnyti iš pirkėjų.

„Darbas dėl darbo, kai produktas pigesnis nei jo pagaminimas ir valstybė finansuoja“, –  aiškino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot ministro, mažiau bus teršiama ir aplinka.

„Aš labai nemėgstu grynų pinigų, nes po to jie kišenėse pasimeta“, – sakė S. Gentvilas.

Du trečdaliai kasmet nukaldinamų monetų net nebegrįžta į apyvartą.

„Būna pilnos kišenės ir nėra kur dėti. Dar truputį neprimatau, tai visai...“ – pasakojo gyventojas.

„Kaip bus, taip priprasime. Man kol kas nemaišo“, – teigė moteris. 

Smulkiomis monetomis bus galima atsiskaitinėti ir kitąmet, tačiau, kad likusios pamažu išnyktų, galutinė prekių ir paslaugų kaina bus apvalinama.

„Kaip jie suskaičiuos be tų vieno ir dviejų centų? Kokia ta matematika pasidarys?“ – klausė moteris.

Jei suma baigsis vienetu arba dvejetu, taip pat šešiais arba septyniais centais – bus apvalinama į mažesnę pusę. Atitinkamai iki nulio arba penkių centų.

Jei suma baigsis trejetu ir ketvertu arba aštuonetu ir devynetu – į didesnę pusę. Atitinkamai iki penkių arba dešimties centų. Apvalinama bus tik atsiskaitant grynaisiais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau žmonės nerimauja – ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?

„Vėl nebus mūsų naudai apvalinama. Kaip ir su lito keitimu buvo. Gavosi atvirkštinė reakcija. Lygiai tas pats bus ir čia“, – prognozavo kita moteris.

„Jeigu išvažiuotume iš Vilniaus burbulo į regioną, tai pamatytumėme, kaip žmonės centą prie cento deda, kad nusipirktų kažkokį produktą“, – tikino Seimo narys Valius Ąžuolas.

Vieno ir dviejų centų monetų jau yra atsisakiusios šešios euro zonos valstybės: Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija.

Anot Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, kainos dėl apvalinimo keistis neturėtų. Jas reikšmingiau veikia kiti dalykai.

„Kontroliuoti galutinę krepšelio kainą tampa nebeįmanoma, ypatingai, kai įsidedi bent vieną sveriamą produktą. Nežinosi, kam bus naudinga krepšelio suma, ar vartotojui, ar prekybininkui“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Žmogus visada labiau jaučia, kai jam reikia vieną ar du centus sumokėti daugiau, bet kai jam, pavyzdžiui, suapvalins į kitą pusę, tai jis tą priims natūraliai. Tai erzelys pradžioje bus“, –  prognozavo Seimo narys Algirdas Sysas.

Tam, kad būtų galima apvalinti sumas, iki kitų metų gegužės prekybininkai privalės įsidiegti išmaniuosius kasos aparatus.

„Tarytum apvaliname, bet dėl to vieno suapvalinto cento kasos aparato kvitelyje turės atsirasti dvi eilutės. Iššauks papildomas sąnaudas verslui“, – teigė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.

Už apvalinimo tvarkos pažeidimus numatyti įspėjimai ir kelių šimtų baudos, o įmonėms – ir iki tūkstančio eurų. Nusižengus pakartotinai – baudos dvigubėtų.

Nuo kitų metų smulkių centų apvalinimą įsiveda ir Estija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

olo

olo portretas
Nejuokinkit su tais centais, bambekliai. Geriau kai tie centai mėtosi? Tada ramiau?

Sūduvis

Sūduvis portretas
Nebūkit naivūs jei tuo nepasinaudos mūsų godieji vertelgos, verslininkais jų vadinti liežuvis neapsiverčia, paskaičiuokite, prie milžiniškos prekybos dadėkite, o tikriausiai tik dadės, vieną centą štai ir susidaro milionas centų.....

Petras

Petras portretas
Bybiai seime, nezino cento vertes vargingai gyvenanciam
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių