- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikams atsisakius Finansų ministerijos siūlymo kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį apmokestinti dalį draudimo sutarčių, premjerė Ingrida Šimonytė teigia neatmetanti, kad Seimas tokias pataisas galėtų priimti dar šiemet, o jos įsigaliotų nuo 2025-ųjų vidurio.
„Gali būti nuo vidurio (2025 metų – BNS) anksčiausiai, turint minty mokesčių įsigaliojimo taisykles“, – antradienį Alytuje BNS sakė I. Šimonytė.
„Tikrai nenoriu šito klausimo komentuoti, todėl, kad jei net šitas projektas nukeliaus į Seimą, tai Seimas spręs. Bet kuriuo atveju tai nebus 2025-ųjų metų (biudžeto – BNS) sudėtinė dalis“, – aiškino premjerė.
„Į Vyriausybę dar tas klausimas nėra atėjęs. Tikrai nenoriu nieko iš anksto žadėti“, – pridūrė ji.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad idėja apmokestinti draudimo sutartis kelsis į Seimo rudens sesiją.
Finansų ministerija, gegužės pabaigoje parengusi papildomų gynybos finansavimo šaltinių paketą, be kita ko, siūlė įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.
Tačiau Vyriausybė šio siūlymo į Seimui teiktas įstatymų pataisas neįtraukė, nes tam reikėjo ilgesnių konsultacijų.
Pasak finansų viceministrės Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, per mėnesį trukusias konsultacijas rinkos dalyviai pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl draudimo sutarčių mokesčio koncepcijos, į kurias atsižvelgus mokesčio modelis bus tobulinamas.
„Dabar matome konkrečias pastabas, į kurias galime reaguoti, žinoma, nepamiršdami pagrindinio tikslo – Gynybos fondo finansavimo. Tas pastabas stengsimės atliepti. Tam tikras išimtis esame padarę, visų pirma, dėl fizinių asmenų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, kuris skirtas transporto priemonėms. Tai jau iškart koncepcijoje pažymėjome, kad išimtis būtų taikoma šitam mokesčiui, kalbant apie skirtingas draudimų rūšis“, – antradienį LRT radijui sakė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Tuo metu draudikų atstovai priešinosi tokiam mokesčiui teigdami, kad jis brangintų net tik draudimo, bet ir kitų sektorių paslaugas.
Siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), birželio 20-ąją Seimas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus ir priėmė Gynybos fondo įstatymą.
Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas86
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...