- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų prieinama ir gaminantiems vartotojams.
Pasak jos, ministerija jau rengia įstatymo pakeitimus, kad gaminantiems vartotojams, norintiems pasididinti galią ar įsirengti saulės elektrinę, už jų prijungimą jie mokėtų atsižvelgus į norimą galią ir atstumą iki transformatorinės.
„Manome, kad toks principas, kai pereinama prie prijungimo įkainių skaičiavimo mokant už vieną kilovatą, atsižvelgus į vartotojų norimą galią ir atstumą iki artimiausios transformatorinės, galėtų būti pritaikytas ir gaminantiems vartotojams“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė I. Žilienė.
„Su šiuo pokyčiu elektros prieinamumas sutrumpės ir gyventojams palengvės procedūros dėl prijungimo prie elektros tinklų. Ir kaštų padengimo principas yra naudingas“, – kalbėjo ji.
Su šiuo pokyčiu elektros prieinamumas sutrumpės ir gyventojams palengvės procedūros dėl prijungimo prie elektros tinklų.
Nuo balandžio 1 dienos ESO taikys naują įrenginių prijungimo prie tinklų, arba galios didinimo metodiką ir atnaujins įkainius visiems vartotojams, išskyrus gaminančius.
ESO klientai bus skirstomi į tris grupes, o galutinį prijungimo prie skirstymo tinklo arba galios didinimo įkainį lems atstumas nuo prijungiamo objekto iki artimiausios transformatorinės.
Į pirmąją grupę pateks vartotojai, kurių objektas yra arčiau nei 100 metrų, jie turės padengti pusę prijungimo kainos, o paslaugos tarifas sieks 103,07 euro už kilovatą. Antroje grupėje bus klientai, kurių objektai nutolę 100–400 metrų, trečiąją – 400–1000 metrų – jie už kiekvieną prijungiamą kilovatą mokės atitinkamai 149,14 euro ir 347,12 euro.
„Prisijungimas prie tinklų suskirstytas į tris ruožus (...), fiksuotas dydis, keliais paspaudimais (vartotojas – BNS) žino kainą. Jei kaina tinka, klientas keliauja į ESO savitarną, gauna sutartį, apmoka ir laukia paslaugos suteikimo. Reiškia, nėra perskaičiavimų, operatorius negrįžta, neprašo primokėti, kaina nesikeičia. Nereikia tinkle rezervuoti papildomos galios, nes klientas, žinodamas kainą, tos paslaugos nori ar nenori“, – komisijos posėdyje kalbėjo ESO Tinklo vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis.
Naujoji metodika kol kad nebus taikoma gaminantiems vartotojams.
ESO teigimu, taip supaprastinama naujų vartotojų prijungimo ar esamų vartotojų galios didinimo kainodara, bet to, prie skirstymo tinklo prisijungiantys buitiniai vartotojai už paslaugą mokės proporcingai. Anot operatoriaus, dabar gyventojai norėdami prisijungti prie tinklų turėdavo apmokėti jų rekonstrukcijos kaštus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...