- Jolita Žvirblytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko kas savaitę organizuoti indėlių aukcionai šią savaitę baigėsi. Po banko „Snoras“ bankroto atsiradusio litų pertekliaus rinkoje jau nėra, nes indėlininkų pinigus bankai nukreipė kitur – į užsienį.
Palaikė likvidumą
Nuo gruodžio Lietuvos bankas kiekvieną pirmadienį iki šios savaitės organizavo savaitės trukmės terminuotųjų indėlių aukcionus, kuriuose galėjo dalyvauti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.
Lietuvos banko teigimu, ši operacija komerciniams bankams suteikė papildomų galimybių optimaliau panaudoti savo turtą ir valdyti pinigų srautus po banko „Snoras“ bankroto. Banke „Snoras“ laikytų indėlių draudimo išmokoms grąžinanti buvo skirta per 4 mlrd. litų. Į kitų bankų sąskaitas nugulus šiai sumai, rinkoje atsirado litų perteklius, todėl Lietuvos bankas ėmėsi papildomų bankų likvidumo priemonių.
„Šiuo metu, kai pagrindinė draudimo išmokų dalis banko “Snoras„ indėlininkams jau išmokėta ir sklandžiai pasiskirstė bankų sistemoje, o likvidžių atsargų svyravimas grįžo į įprastinį lygį, papildomos likvidumo valdymo galimybės nebėra tokios aktualios“, – pranešė Lietuvos bankas. Todėl septyniolika savaičių Lietuvos banko organizuoti terminuotųjų indėlių aukcionai šią savaitę nutraukiami, taip nuspręsta pirmadienį skelbtam aukcionui neįvykus.
Pinigus eksportuoja
Tai rodo, kad Lietuvos banko siūlomos palūkanos bankams yra per mažos, ir turimus pinigus jie nukreipia kitomis kryptimis.
Pasiteiravus, kur šiuo metu bankai nukreipia pinigų srautus, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos specialistų teigimu, „šiuo metu rinkoje yra likvidžių lėšų perteklius. Paskolų portfelis kinta nesmarkiai, o laisvas lėšas bankai perveda į savo pagrindinius bankus, didina skolos vertybinių popierių portfelį“.
Tai reiškia, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai vis dar nepradeda aktyviau kredituoti vidaus rinkos. Lietuvos banko duomenimis, vien per pirmus du šių metų mėnesius vidaus kreditas sumažėjo 235 mln. litų. Iki vasario pabaigos Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai į Lietuvos ekonomiką buvo įlieję 63,4 mlrd. litų. Ši suma nuo 2008-ųjų traukiasi ir per daugiau nei trejus metus sumažėjo per 10 mlrd. litų.
Buvo gerai
Šiemet taip pat mažėjantis vidaus kreditas rodo, kad bankrutavusiame banke „Snoras“ gyventojų laikyti ir kitų bankų sąskaitose nugulę pinigai vidaus kreditavimo neišjudino. Kol Lietuvos bankas indėlių aukcionuose patvirtindavo gana aukštas palūkanas, dalis laisvų bankų lėšų cirkuliavo Lietuvoje, tačiau, nusmukus palūkanoms, ši lėšų laikymo priemonė bankams tapo nepatraukli.
„Aktyvus bankų dalyvavimas aukcionuose praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje parodė, kad Lietuvos banko pasiūlytos priemonės rinkai buvo reikalingos, tačiau dabartinė padėtis vidaus rinkoje leidžia sugrįžti tik prie savireguliavimu pagrįstų bankų sistemos likvidumo valdymo priemonių – tarpbankinių sandorių ir bazinės valiutos pirkimo bei pardavimo“, – komentavo Lietuvos banko valdybos narys Darius Petrauskas.
Susižėrė palūkanas
Lietuvos banko duomenimis, indėlių aukcionų apimtis, šių metų sausį siekusi 900 mln. litų per savaitę, nuosaikiai mažėjo – iki 42 mln. litų paskutiniame įvykusiame aukcione balandžio 10 d. Per visą aukcionų vykdymo laikotarpį vidutinė priimtų 7 dienų trukmės indėlių suma sudarė 424 mln. litų. Vidutinė savaitės trukmės palūkanų norma svyravo nuo 0,45 proc. aukcionų vykdymo laikotarpio pradžioje gruodį iki 0,19–0,20 proc. palūkanų balandžio pradžioje.
Nesunku apskaičiuoti, per visą šį laikotarpį Lietuvos bankas indėlių aukcionuose dalyvavusiems komerciniams bankams, skaičiuojant vidutinę palūkanų normą, iš viso išmokėjo 540 tūkst. litų palūkanų.
Pavyzdžiui, už sausio antrąją savaitę Lietuvos banke savaitei padėtą 900 mln. litų indėlį, jį padėję skirtingi bankai po savaitės gavo beveik 78 tūkst. litų palūkanų.
Komentaras
Andrius Šuminas
Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas
Rengti indėlių aukcionus Lietuvos bankas pradėjo po „Snoro“ nacionalizacijos. Indėlių aukcionas atliko perteklinių pinigų padėjimo už palūkanas funkciją šalies viduje. Šiais aukcionais aktyviausiai naudojosi didžiausi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, kuriuose nugulė daugiausia „Snoro“ pinigų ir susikaupė litų perteklius.
Šiuo metu su litų pertekliaus problema komerciniai bankai jau nesusiduria, todėl nėra poreikio toliau organizuoti šiuos aukcionus. Bankuose pinigų srautams normalizavusis, esminių pokyčių bankų sektoriuje neįžvelgiu. Baimintis, kad kils paskolų litais palūkanos, nereiktų.
Terminuotųjų (7 dienų) indėlių aukcionai
Aukciono data Suma (mln. litų) Vidutinė palūkanų norma (proc.)
2011 12 19 300 0,45
2011 12 27 78,5 0,45
2012 01 02 700 0,45
2012 01 09 900 0,44
2012 01 16 900 0,41
2012 01 23 900 0,39
2012 01 30 700 0,35
2012 02 06 600 0,35
2012 02 13 500 0,34
2012 02 20 500 0,30
2012 02 27 500 0,30
2012 03 05 400 0,25
2012 03 12 300 0,25
2012 03 19 88 0,20
2012 03 26 150 0,20
2012 04 02 68 0,19
2012 04 10 42 0,20
2012 04 16 - -
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Investors‘ Forum“ vadovas: kodėl nepasiūlius baudžiamosios atsakomybės už biurokratinį neveiksnumą
Verslo atstovams su politikais ketinant steigti bendrą komisiją biurokratijai mažinti, asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas kelia mintį, jog viešojo sektoriaus tarnautojų neveiksnumas derinant verslo projektus...
-
Seimas pritarė: lengvatų sulauks moksleiviai, studentai ir pensininkai
Seimas linkęs pritarti siūlymui nustatyti lengvatas moksleiviams, studentams ir pensininkams perkant bilietus tolimųjų reisų autobusais ir keleiviniais traukiniais. ...
-
Traukinio maršruto iš Vilniaus į Taliną sąlygos šokiruoja: kaip nuskristi į Tokiją
Po beveik 30 metų pertraukos iš Vilniaus į Taliną vėl galima pasiekti traukiniu. Suderinus maršrutus, atsirado visiškai funkcionuojantis kasdienis susisiekimas. Yra besidžiaugiančių, tačiau optimizmas dingsta, išgirdus, jog ...
-
Seimas linkęs suteikti daugiau laisvės savivaldybėms tvarkant vietinės reikšmės kelius
Seimas linkęs pritarti siūlymui padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, skiriamą vietinės reikšmės keliams, savivaldybių nuosavybėn perleidžiant daugiau valstybei priklausančių rajoninių kelių. Parlamento si...
-
Profesorė apie šalies ekonomiką: žmonės gyvena patį geriausią laikotarpį, kiek esame gyvenę5
Lietuvoje šiemet augant gyventojų pajamoms, perkamoji galia taip pat toliau didės, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. ...
-
VMVT direktorė – apie pokyčius, naujas galimybes visuomenei ir paukščių gripą3
Praėjus 10 mėnesių po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reformos, institucijos direktorė Audronė Mikalauskienė teigia, kad pertvarkos metu pavyko skaitmenizuoti ir automatizuoti pagrindinius procesus. Šios skaitmenizacijos metu,...
-
Ekonomistai: pavyko išvengti blogiausio scenarijaus4
Ukrainai nuo sausio 1 d. sustabdžius rusiškų gamtinių dujų tranzitą į Europą, ekspertai teigia, kad tai lėmė dujų kainų šuolį Europos rinkose. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas pažymi, kad kaina jau leidžiasi žemyn, o neįprast...
-
Viename Lietuvos mieste pabrango parkavimas: panaikintas ir svarbus patogumas2
Šiauliuose nuo sausio pabrango parkavimas miesto centre, o vairuotojai už automobilių stovėjimą nebegali atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorius. Kad nepatirtų nuostolių, tokį sprendimą priėmė pati UNIPARK bendrovė. Tik esą juos ...
-
Šokiruojanti tiesa: daugiau nei 100 verslo subjektų pažeidė reklamos įstatymą?1
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo subjektų pateikė rekomendacijas dėl skleidžiamos jų kosmetikos gaminių reklamos. ...
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą2
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...