- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausia Lietuvos banko atlikta investicinio gyvybės draudimo analizė atskleidė, kad draudimo bendrovėse kyla interesų konfliktai, nes investuodamos pirmenybę teikia savo grupės ar partnerių įmonėms. Be to, siekiant pritraukti klientų, pateikiamos pernelyg optimistinės pelno prognozės.
Išanalizavęs aštuonių draudimo įmonių investicinio gyvybės draudimo investavimo krypčių valdymo praktiką, didžiausių pagal turtą investavimo krypčių rezultatus ir mokesčius, Lietuvos bankas atkreipė dėmesį į taisytinus dalykus.
"Ir toliau nuosekliai sieksime skaidrinti investicinio draudimo produktų pardavimo ir valdymo praktiką, kad būtų kuriama didesnė pridėtinė vertė Lietuvos gyventojams", – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Per daug optimistiška
Beveik visos gyvybės draudimo įmonės investavimo krypčių rezultatus skelbia savo interneto svetainėse. Tačiau eiliniam vartotojui, neturinčiam su ekonomika ar finansais susijusio išsilavinimo ar darbo patirties, suprasti šiuos rezultatus yra sudėtinga. Pavyzdžiui, kai kurios bendrovės, skelbdamos ilgesnio nei vienų metų laikotarpio investavimo krypčių rezultatus, nurodo tik absoliučiąsias viso pasirinkto laikotarpio (5 m.), o ne metų grąžą.
Klientams rodomi prognozuojami investavimo krypčių rezultatai daugeliu atveju yra pernelyg optimistiniai.
Lietuvos banko teigimu, klientams rodomi prognozuojami investavimo krypčių rezultatai daugeliu atveju yra pernelyg optimistiniai ir neatitinka klientų prisiimamos investavimo rizikos. Parenkant įvairių scenarijų palūkanų normas, draudimo bendrovėms rekomenduojama naudoti kuo ilgesnį duomenų laikotarpį (pageidautina bent 15 m.). Jei investavimo kryptis neturi tiek istorinių duomenų, gali būti naudojami lyginamojo indekso ar kitos panašios priemonės duomenys.
Investavimo kryptys
Pasak tyrimo autorių, investavimo kryptį sudarančių investavimo objektų atrankos procesas draudimo įmonėse dažnai nėra aiškus. Draudimo įmonės turėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos atrenkami fondai ir kitos investicinės priemonės, į kurias investuojamos lėšos. Jos taip pat turėtų paaiškinti, kaip atliekama investavimo krypčių rezultatų stebėsena, kuri apimtų draudėjams siūlomų investicinių fondų patikimumo, taikomų mokesčių, grąžos ir rizikos analizę.
Vertinant draudimo įmonių investicinio gyvybės draudimo lėšų investavimo praktiką, pastebėta nemažai sričių, kur egzistuoja galimas interesų konfliktas. Pavyzdžiui, draudimo įmonės rinkdamosi kur investuoti, pirmenybę teikia tam tikriems partneriams arba tos pačios įmonių grupės įmonėms, vengia keisti investavimo kryptis, kurių rezultatai blogi, nesiekia ieškoti klientui pigesnių investavimo alternatyvų. Šias situacijas bendrovės turėtų vertinti kaip galinčias kelti interesų konfliktus ir atitinkamai keisti investavimo praktiką.
Tos pačios grupės fondai turėtų būti pasirenkami tik tuo atveju, jei jie pagal grąžos, taikomų mokesčių, kokybės ir kitus įmonės nustatytus objektyvius kriterijus nenusileistų kitų valdytojų valdomiems fondams ir įmonė turėtų turėti aiškių tokį pasirinkimą pagrindžiančių įrodymų.
Už ką ima mokestį?
Draudimo įstatyme nustatyta, kad draudikas negali imti investicijų valdymo mokesčio, jei pats investavimo krypčių nevaldo. Tačiau Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad iš įmonių interneto svetainėse pateiktos informacijos dažniausiai nėra aišku, ar jos pačios valdo kryptis, ar ne, todėl klientams gali būti sunku suprasti, ar įmonė turi teisę į investicijų valdymo mokesčius.
Iš draudimo įmonių klientams pateikiamos informacijos nėra aišku, kokie mokesčiai yra įtraukti į investicinio vieneto vertės skaičiavimą. Draudimo įmonės taiko ne tik su investicijų valdymu susijusius mokesčius, bet ir kitus atskaitymus, pavyzdžiui, sutarties administravimo, kurie mažina investuotą turtą, apie kuriuos skelbiant draudimo įmonių rezultatus net neužsimenama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būsto paskolų turėtojų laukia gera žinia?
Pirmas palūkanų mažinimas, labai tikėtina, jau kitą savaitę. Ekonomistai sako, jog jis vyksta per vėlai ir per mažai. Pirmasis palūkanų mažinimas greičiausiai tebus simbolinis – vos 25-iais baziniais punktais. Finansų ministrė tikisi, kad n...
-
Seimas nepalaikė siūlymo dvigubinti vienkartinę išmoką gimus vaikui
Seimas nepritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dvigubai, iki 1210 eurų, padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. ...
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas7
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė: reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais, didinti ES atsparumą16
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais pasaulyje ir didinti visapusišką bendrijos atsparumą. ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...