- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai siekiant tapti pažangių technologijų ir aukštos pridėtinės vertės šalimi, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis pastebi, kad šalyje trūksta pasiryžimo įgyvendinti užsibrėžtas strategijas. Anot jo, taip pat egzistuoja problema, kad didžioji dalis užsibrėžtų planų nėra pasiekiami.
„Iš tikrųjų, specializacija yra būtina. Bet tada kyla klausimas iš kur ji ateina ir kas ją sukūrė. Tai deja, mes nesame sisteminė šalis. Pas mus sėkmės istorijos yra asmenines, o ne valstybės sėkmės istorijos. Dėl to šiame etape viską reikia per žmogų statyti“, – antradienį „Kurk Lietuvai“ metų apžvalgos renginio metu teigė E. Čivilis.
„Man atrodo, kad specializacijos esminis minusas yra tai, kad mes neįgyvendiname jos. Ir tai yra kita paradigma Lietuvos, kur 99 proc. to, kas pasakyta, nėra padaroma. Pavyzdžiui, kažkada vieni pirmųjų iššovėme dirbtinio intelekto strategiją, bet dabar esame ten, kur esame. Nusistatyti krypti, kuria reikia eiti, tai lengvoji dalis, bet ja eiti, jau sudėtinga“, – komentavo jis.
E. Čivilis pastebėjo, kad nors Lietuva siekia tapti pirmaujančia valstybe keliuose sektoriuose, visuomenė, kurios dalyvavimas yra aktualus norint pasiekti šiuos užsibrėžtus tikslus, ne visada apie juos žino.
„Nėra pas mus, kad moksleivis koks nors norėtų padaryti gyvybės vienaragį, nes tai yra Lietuvos prioritetas. Jis turbūt net nežino apie tai“, – paminėjo jis.
Man atrodo, kad specializacijos esminis minusas yra tai, kad mes neįgyvendiname jos. Ir tai yra kita paradigma Lietuvos, kur 99 proc. to, kas pasakyta, nėra padaroma.
Tuo metu Inovacijų agentūros valdybos pirmininkė Agnė Paliokaitė pastebėjo, kad specializacijos prioritetai Lietuvoje pernelyg dažnai keičiasi.
„Nebūčiau šalininkė keisti prioritetų kas keturis metus. Nes tai veda prie fragmentacijos. Jeigu pasižiūrėti į šalis, kurios padarė proveržius specializacijoje, tai yra dešimtmečių darbas. Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse žalioji ekonomika yra stiprybė, bet investicijos į tai prasidėjo dar 1980-aisiais ir dabar pasiekė rezultatą. Estija ėmėsi nuoseklumo 1990-aisiais. Imčiau tai, kaip gerą pavyzdį“, – aiškino A. Paliokaitė.
Visgi, anot jos, šiuo metu Lietuvoje yra matomas geras pavyzdys ilgalaikei ekonominei specializacijai ir vystymuisi gynybos srityje. Inovacijų agentūros pirmininkės teigimu, įsitraukus institucijoms, kariuomenei ir vykdant bendras investicijas ilgainiui bus suformuotas pažangus sektorius.
„Labai geras pavyzdys yra auganti gynybos inovacijų sritis. Tai neužtenka finansavimo, jei yra ginkluotei apribojimai. Valstybės pirkimai yra milžiniška paskata inovacijoms. Valstybė gali eiti per reguliavimą, per pirkimus atidaryti rinkas inovacijoms“, – komentavo A. Paliokaitė.
„Iš Inovacijų agentūros perspektyvos, kad yra susitarimas su kariuomene, bendros investicijos, yra įsipareigojimai pirkimams. Tokio požiūrio ekosistemos vystymui reikia. Tada mes, ilgainiui, su strateginiu įsipareigojimu sukursime ištisą sritį“, – pridūrė ji.
Tuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas kvestionavo ar gynybos pramonė yra geras pavyzdys. Anot jo, poreikis gynybos inovacijoms atsirado tik dėl Rusijos agresijos ir kyla klausimas ar ši sritis bus vystoma ir toliau pavojaus nelikus.
„Gynybos inovacijos atsirado tik tada, kai atsirado išgyvenimo grėsmė. Jeigu grėsmės neliktų, kiek liktų vienos inovacijai?“ – klausė jis.
ISM rektorius taip pat pastebėjo, kad anksčiau vykusi diskusija apie gynybos finansavimą parodė problemas su pažangių sektorių plėtra Lietuvoje. Pasak jo, Lietuvoje pirmiausia bandoma surasti finansavimą, o ne nubrėžti tikslus, kuriuos reikės pasiekti ir nuspręsti, ką reikės pirkti.
„Gera buvo diskusija apie 4 proc. nuo BVP gynybai. Mano nuomone, ši diskusija buvo visiškai neadekvati. Nes reikia diskutuoti ne apie tai, kiek mes pinigų turėsime, bet ką už tai darysime. Nes galima išleisti milijardus ir turėti neveikiantį daiktą ar užstrigti pirkimuose. Gali pritrūkti fantazijos kažką iš viso pirkti. Tai daug barjerų, kol iki lėšų poreikio prieiname“, – vertino jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas58
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...