- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis kritiškai vertina finansų ministro Viliaus Šapokos kalbas apie automobilių mokesčio įvedimą.
R. Masiulio teigimu, būtina labai detaliai apsvarstyti tokio mokesčio galimas pasekmes ir tik tada projektą teikti svarstyti vyriausybei. Sociologai ir viešųjų ryšių ekspertai taip pat įspėja – toks mokestis politikams atsilieptų labai skaudžiai, nes iš peties smogtų per jų reitingus. „Pasiryžti įvesti tokį mokestį gali tik politikos kamikadzė“, – LRT.lt sakė ryšių su visuomene konsultantas Arijus Katauskas.
Į rinką gali patekti nesaugūs automobiliai
„Taip, toks klausimas yra svarstytinas“, – praėjusią savaitę Seime, pristatydamas pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą, apie automobilių mokesčio įvedimą sakė finansų ministras V. Šapoka.
Kaip skelbė BNS, finansų ministras įspėjo, kad automobilių mokestis pirmiausia paliestų mažiausiai uždirbančius žmones. V. Šapoka taip pat mano, kad automobilių parkas Lietuvoje yra senas.
„Didžioji jo dalis – gana seni automobiliai, o naujesni dažniau priklauso verslo subjektams, kur jau taikomas netiesioginis apmokestinimas. Jeigu įvestume automobilių mokestį, pirmiausia jis paliestų mažiau uždirbančius ir todėl gali susidaryti situacija, kad pajamų nelygybę dar labiau padidintume“, – pripažino V. Šapoka.
Parlamentaras liberalas Kęstutis Glaveckas sakė, kad Lietuva, būdama ES, ilgai šio mokesčio išvengti negalės.
Tegul taip pat sėkmingai pabando apmokestinti televizorių arba orą. Čia panašiai. Žinoma, tai atsilieptų skaudžiai.
„Viskas priklauso nuo to, koks būtų mokestis – jei susietas su ekologija, jis neišvengiamas. Tiesiog reikės reguliuoti šituos dalykus, būnant Europos Sąjungoje (ES) jo ilgai išvengti nepavyks, aš tuo neabejoju. 2020 m. baigiasi finansinė perspektyva, reikės pajamų, taigi reikia ruoštis dabar. Tačiau tam reikia viešos diskusijos. Šis klausimas – ne šios dienos, bet rytdienos, tačiau ta rytdiena ateis labai greitai“, – LRT.lt kalbėjo K. Glaveckas.
Parlamentaras svarsto, kad toks mokestis galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2020-aisiais, o jis esą yra net ir ne tokiose turtingose šalyse kaip Vokietija – Čekijoje, Slovakijoje, jį greitai gali turėti ir Lenkija.
Susisiekimo ministras R. Masiulis sako, kad visų pirma reikia labai detaliai apsvarstyti tokio mokesčio galimas pasekmes.
„Prieš priimant tokį jautrų sprendimą, būtina įvertinti visus šio siūlymo aspektus. Įvedus mokestį naujiems automobiliams, gali išaugti pigių, apynaujų automobilių paklausa iš ES bei trečiųjų šalių. Kaip žinia, Europoje yra pakankamai daug stipriai apgadintų automobilių (po eismo įvykių, potvynių ir pan.). Jei nebus numatyta papildomų reikalavimų tokių automobilių importui, į Lietuvos automobilių vidaus rinką gali patekti nesaugūs automobiliai. Dėl šios priežasties būtina labai detaliai apsvarstyti tokio mokesčio galimas pasekmes ir tik tada projektą teikti svarstyti vyriausybei“, – LRT.lt kalbėjo R. Masiulis.
Sociologas: tegul pabando apmokestinti televizorių arba orą
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys įspėja, kad, jei politikai ir toliau kalbės apie automobilių mokesčio įvedimą, tai pradės erzinti piliečius.
„Man yra tekę susidurti su vairuotojais. Apklausose prieš 15 metų buvo klausimas, ar vairuotojai pritartų, kad greičio ribojimas miestuose būtų sumažintas nuo 60 km/val. iki 50 km/val. Vairuotojai, vien pamatę tokį klausimą, pradėjo skambinti. Supratau, kad čia yra labai aktyvi gyventojų dalis, ginanti savo interesus. Net jei tas mokestis paliestų kokią nors mažą dalį gyventojų, jie būtų labai aktyvūs“, – LRT.lt aiškino sociologas.
V. Gaidžio teigimu, šiuo atveju mokestį greičiausiai mokėtų daugiau nei pusė šalies gyventojų: „Tegul taip pat sėkmingai pabando apmokestinti televizorių arba orą. Čia panašiai. Žinoma, tai atsilieptų skaudžiai.“
Savo ruožtu ryšių su visuomene konsultantas A. Katauskas primena, kad daugybė šeimų turi ne po vieną automobilį, o brangsta Lietuvoje daugybė su jais susijusių dalykų – servisų paslaugos, draudimas, degalai. Lietuviams automobilis yra ne tik prabangos, bet ir būtinybės dalykas, todėl įvesti tokį mokestį prieš artėjančius rinkimus yra „savižudiška, tai turėtų daryti politikos kamikadzė.“
„Kai kalbame apie bet kokius mokesčius, kartojau ir kartosiu – pirmiausia reikia kalbėti apie naudą. Šiuo atveju, kaip ir kitais atvejais, visa komunikacija dėliojama taip, kad būtų gautas kiek įmanoma didesnis pasipriešinimas šitam mokesčiui. Turiu omenyje, nepagrindžiama, kodėl šis mokestis reikalingas, spekuliuojama skirtingomis sumomis. Pats svarbiausias dalykas – šitą mokestį pristato žmonės, kurie nelabai pajėgūs pristatyti. Tad aš manau, kad pasipriešinimas bus tikrai didžiulis, nes tai liečia absoliučiai visus žmones.
Be to, aiškiai neįvardijama, kur tie pinigai nueis, viskas virsta tuo, kad [imama galvoti, jog] valdžia bando atimti, o valdžioje esantys žmonės yra nepatikimi. [...] Aš manau, bus reikalingi politiniai kamikadzės, kurie stumtų šitą apmokestinimą. Bet, jei premjeras tikisi dalyvauti prezidento rinkimuose, mes šito mokesčio tikrai iki galo neįvesime“, – LRT.lt kalbėjo A. Katauskas.
Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertai ne kartą yra rekomendavę Lietuvai mažinti mokestinę naštą dirbantiems asmenims, perkeliant ją kitiems šaltiniams, įskaitant ir automobilių mokestį.
2014 metų pradžioje tuometė Algirdo Butkevičius vyriausybė svarstė idėją įvesti automobilių mokestį, tačiau neradus sutarimo, jos buvo atsisakyta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...