- Karolina Panto, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gal atsinaujinanti energija nėra absoliučiai žalia, bet nieko nėra absoliučiai žalio – alternatyvos dar baisesnės, LRT RADIJUI sako Florencijos universiteto doktorantė inžinierė Agota Mockutė. Pasak jos, ir kasant, ir naudojant iškastinį kurą, aplinkai kenkiama visą laiką. O vėjo energetika gamtą tausoja labiau, be to, dabar technologijos kuriamos tokios, kad aplinkai būtų padaryta kuo mažiau žalos.
Vėjo energijos gaminamą elektros energiją pasaulis naudoja vis dažniau
Pasak Pasaulinės vėjo energetikos tarybos, turbinų išgaunama vėjo energija, verčiama į elektros energiją, yra viena sparčiausiai augančių energetikos technologijų per pastaruosius du dešimtmečius.
Aukšti bokštai su besisukančiais sparnais dažniausiai statomi laukuose, arčiau jūros ar net vandenyje. Būtent su vandens vėjo turbinomis dirba lietuvė A. Mockutė. 24 metų Florencijos universiteto doktorantė kompiuteriu kuria kodą, kaip padidinti šios energijos naudojimą pritaikant jūros bangų energiją.
„Vandens vėjo turbinos, stovinčios vandenyje, būna daug didesnės – 100 metrų aukščio, o vienas sparnelis – kokių 60 metrų. Aš modeliuoju bangų verčiamąją jėgą – kompiuteryje simuliuoju visus jūros procesus, nes kai struktūros tokios didelės, neapsimoka iškart jų statyti vandenyje, juk gali neveikti“, – aiškina A. Mockutė.
Taigi, priduria ji, dėl to pirmiausia vykdomos simuliacijos, kad būtų patikrinta, ar gera vieta, ar pakankamai stiprus vėjas, ar nekliudo žmonėms, kokio stiprumo pati struktūra turėtų būti.
Iš vėjo energijos gaminamą elektros energiją pasaulis naudoja vis dažniau. Pavyzdžiui, nuo šių metų Nyderlanduose traukiniai varomi vien tik vėjo energija. A. Mockutė tvirtina, kad tai – mūsų ateitis: „Danija šią sritį veda į priekį – 2015 m. 42 proc. buvo iš vėjo energijos. Vokietija labai stipri, Portugalija naudoja jūros vėjo energiją, nes turi Atlanto vandenyną. Kinija kasmet labai daug investuoja pinigų.“
Alternatyvos baisesnės
Tačiau atsinaujinančios energijos šaltiniai dar nėra visiškai patikimi, todėl reikia išmokti ją kaupti. „Atsinaujinanti energija šiek tiek nepastovi – vėjas gali pūsti, gali nepūsti, saulė gali šviesti, gali nešviesti. Dėl to labai svarbu energiją kaupti baterijose. Kitas būdas – šalims susijungti energijos tinklais. Pavyzdžiui, Lietuva su Lenkija ir Švedija susijungia“, – pastebi A. Mockutė.
Skeptikai mano, kad vis dėlto net ir tokia energija ne tokia jau žalia. Mokslininkė sutinka, kad iš dalies aplinka žalojama – bet tik kol vėjo turbinos gaminamos ir pastatomos, be to, technologijos kuriamos tokios, kad aplinkai būtų padaryta kuo mažiau žalos.
„Juk ir kasant, ir naudojant iškastinį kurą, aplinkai kenkiama visą laiką. Gal atsinaujinanti energija nėra absoliučiai žalia, bet nieko nėra absoliučiai žalio. Alternatyvos dar baisesnės“, – mano A. Mockutė.
Lietuva turi daug galimybių plėsti šią sritį
Lietuva priskiriama nedidelio bei vidutinio stiprumo vėjų regionui. Čia šiuo metu veikia bent 155 vėjo elektrinės ar jų parkai, kurių bendra galia siekia 500 megavatų. Pasak asociacijos „Wind Europe“ vadovo Gileso Dicksono, mūsų šalis, pagaminanti apie 11 proc. bendro elektros poreikio iš vėjo, yra tarp 10 geriausių Europoje.
Inžinierė A. Mockutė mano, kad Lietuva turi daug galimybių plėsti šią sritį: „Turime ir plotų, kuriuos dar būtų galima išnaudoti. Be to, technologija tobulėja: anksčiau iš vieno bokštelio vėjo turbinos būdavo gaunama apie 500 kilovatų, o dabar galima gauti 5 megavatus. Lietuvoje didžiąją dalį energijos būtų galima sukaupti ir iš bangų kolektorių. Tik dar vyksta tyrimai, ar nekliudo žvejybai, kiek toli [nuo kranto] reikėtų pastatyti ir pan.“
Be to, pabrėžia mokslininkė, šalys galėtų jungtis – tarkim, Vokietija pagamina per daug energijos, tad dar sumoka Lenkijai, kad ši energijos perteklių pasiimtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...