- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo 2025 metų valstybės biudžete skirti beveik 20 mln. eurų papildomų lėšų įvairioms žemės ūkio reikmėms.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad savivaldybėse itin trūksta žemės ūkio specialistų, o jų atlyginimai jau kelerius metus nedidinami.
„(Siūlome – BNS) papildomai skirti 2 mln. eurų valstybės perduotų savivaldybėms žemės ūkio funkcijoms vykdyti, kitaip vadinamoms toms deleguotoms funkcijoms, žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui savivaldybėse ir seniūnijose“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė V. Pranckietis.
Be to, komitetas siūlo 5,3 mln. eurų skirti paramai pieniniams buliams, 12 mln. eurų – kompensacijoms privačios žemės ir miškų savininkams už veiklos apribojimus ir draudimus.
V. Pranckiečio teigimu, anksčiau parama pieniniams buliams buvo skiriama iš Europos Sąjungos (ES) lėšų, tačiau jos nebeliko, todėl ją būtų galima skriti iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, mažiau iš šio šaltinio skiriant šlapynių ir pelkių įsisavinimui.
„Kadangi tokio finansavimo nereikės pelkių fondams, tai tos lėšos gali būti čia panaudotos. Aišku, patikslins mus Finansų ministerijos žmonės, kurie žinos, bet manau, kad tai viskas yra suprantama ir aišku“, – sakė V. Pranckietis.
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus teigė, kad pieniniams buliams mažiau lėšų skiriama dėl šios veiklos įtakos aplinkai – nuspręsta daugiau remti karves.
Jeigu valstybė suvaržo, tai valstybė turi ir kompensuoti.
„(Atsižvelgdami į mokslininkų rekomendacijas – BNS) labiau remtume pienines karves, o ne bulius, tai buvo tokia logika. Bet, be abejo, komitetas gali teikti tą siūlymą ir Vyriausybė turės svarstyti“, – sakė V. Tomkus.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis taip pat teigė, kad kitų metų biudžete nėra numatytų lėšų kompensacijoms už nuostolius dėl 2025 metais įsigaliojančių apribojimų miškų savininkams bei ūkininkams.
„Miškų saugojimo plėtrai, nuosavybės saugojimo miškų iššūkiams spręsti reikia ne mažiau kaip 400 mln. eurų per artimiausius trejus metus. (...) (Siūlome – BNS) numatyti atskirą eilutę biudžete – finansavimą kompensacijoms žemės ir ir miško savininkams už įvedamus apribojimus ir draudimus. Pirmiesiems metams pakaktų 12 mln. eurų numatant šaltinį, kad tai būtų valstybės biudžeto lėšos“, – komitete teigė A. Gaižutis.
„Jeigu valstybė suvaržo, tai valstybė turi ir kompensuoti“, – pabrėžė V. Pranckietis.
2025 metais Žemės ūkio ministerijai planuojama skirti 1,224 mlrd. eurų – 22,3 mln. eurų mažiau nei 2024 metais.
Didžiausia dalis – 595,61 mln. eurų – lėšų planuojama skirti tiesioginėms išmokoms, 433,35 mln. eurų – kaimo plėtros priemonėms, 118,28 mln. eurų – kitoms priemonėms, o likusius pinigus: rinkos reguliavimo ir kitoms ES finansuojamoms priemonėms (32,5 mln. eurų), dotacijoms savivaldybėms (26,49 mln. eurų) bei žuvininkystės priemonėms (17,97 mln. eurų).
Kitąmet valstybė turėtų surinkti 17,98 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – 23,02 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, biudžeto pajamos augtų 5,9 proc., o išlaidos 11,7 proc. Biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola turėtų siekti 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pirmasis projekto svarstymas Seime numatomas lapkričio 21 dieną, o antrasis – ne vėliau kaip gruodžio 18 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.1
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?27
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės13
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...