- „Kauno dienos“, ELTA inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet visuomeninio tiekimo tarifą turintys gyventojai už elektrą mokės brangiau: kaina už kilovatvalandę (kWh) didės iki 5 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Aktualios prognozės
Jau anksčiau VERT nustatė kitų metų pirmajam pusmečiui prognozuojamas didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas. Tai aktualu trečiojo liberalizavimo etape esantiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ar nusprendė likti prie visuomeninio tiekimo. Šie gyventojai per metus suvartoja iki 1 tūkst. kWh elektros. Visuomeninės tiekimo kainos nebegalios nuo 2026 m. sausio 1 d.
Prognozuojama, kad vienos laiko zonos standartinį planą turintys gyventojai nuo šių metų liepos 1 d. mokėję 19,7 cento už kWh elektros (su PVM), nuo kitų metų sausio 1 d. mokės 4 proc. daugiau – 20,5 cento už kWh.
Dviejų laiko zonų plano dieninė dedamoji sudarys 23,3 cento už kWh, arba 3,56 proc. daugiau nei dabar. Šio plano naktinės dedamosios kaina sieks 13,9 cento už kWh ir bus 4,51 proc. didesnė. Tiesa, kainos keisis ir daliai nepriklausomą tiekėją pasirinkusių gyventojų.
Vis dar permoka
Šiuo metu reguliuotojo buitiniams vartotojams nustatyta vidutinė elektros kaina siekia 19,221 cento už kWh. VERT skaičiavimu, vidutinis visuomeninį tarifą turinčių gyventojų elektros sąskaitos pokytis, palyginti su antruoju šių metų pusmečiu, kitąmet sieks 0,54 euro ir 0,48 euro.
VERT pirmininkas Renatas Pocius pabrėžia, kad dalis gyventojų, pasirinkusių nepriklausomą tiekėją, permoka už elektrą. To priežastis – nepakankamas domėjimasis rinkoje siūlomomis kainomis. VERT duomenimis, daugiau nei 200 tūkst. žmonių moka daugiau nei 29 centus už kWh elektros, apie 550 tūkst. vartotojų – nuo 25 iki 29 centų už kWh.
„Reikėtų paraginti visus vartotojus būti aktyvius, juolab kad visiems vartotojams nepriklausomo tiekėjo pakeitimas nieko nekainuoja“, – teigia R. Pocius.
Keičiama ir dujų kainodara
Šiek tiek turėtų didėti ir vidutinės gamtinių dujų sąskaitos pirmajai ir antrajai vartotojų grupei priklausantiems gyventojams. Pirmajai grupei priklauso tie žmonės, kurie dujas naudoja buityje gamindami valgį ir suvartoja jų mažiausiai, antrajai – tie, kurie dujomis šildosi namus.
Pirmosios grupės vartotojams VERT didina abonentinį mokestį, tačiau kaina už 1 kub. m gamtinių dujų mažėja. Planuojama, kad nuo sausio 1 d. pastovioji dujų kainos dalis didės nuo 0,56 iki 0,99 euro už kub. m, o kintamoji dalis mažės nuo 1,05 iki 0,99 euro už 1 kub. m.
Anot R. Pociaus, kainodara keičiama siekiant objektyvesnių kainų, nes pastoviojoje dalyje neįskaičiuoti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) valdomos infrastruktūros kaštai. „Šiandien yra apie 45 tūkst. gamtinių dujų vartotojų pirmoje grupėje, kurie apskritai nevartoja gamtinių dujų, nors yra prisijungę prie gamtinių dujų tinklų. [...] Numatoma 25 proc. skirstymo kaštų įvertinti į pastovią kainos dalį, kas leistų [...] solidariai prisidėti prie šio mokesčio“, – teigia VERT vadovas.
„Kintamoji kainos dalis mažėtų visiems kitiems (pirmos) grupės vartotojams 6 centais už 1 kub. m“, – aiškina R. Pocius.
Antrajai grupei priklausantiems vartotojams pastovioji kainos dalis, kaip prognozuojama, nesikeis – liks 3,99 euro už mėnesį, o kintamoji kainos dalis, prognozuojant gamtinių dujų kainos augimą pasaulinėse rinkose, didės nuo 0,55 iki 0,65 cento už 1 kub. m dujų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas51
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...