- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už kilogramą paprikų – 7 eurai, kai dar visai neseniai kainavo pusė tiek. Kainos keičiasi taip netikėtai, kad pirkėjai jau spėjo priprasti. Nors kai kurių ekonomistų prognozės nepasitvirtino, tačiau yra ir gerų žinių, ir nelabai džiuginančių, pasakojama LNK reportaže.
„Kaina kaip kaina. Pas mus viskas kainuoja, kaip ir visoje Europoje. Tik gaila, kad algos – ne tokios, kaip Europoje“, – sakė vilnietė Lina.
„Kvaila taip kelti maisto produktų kainas“, – teigė ponia Irena.
Tokias paprikų kainas užfiksavome prekybos centre „Lidl“. Jo atstovė aiškino, kad dėl pabrangusių daržovių kaltas ispaniškas oras.
„Ispanijoje yra susiduriama su ekstremaliomis oro sąlygomis – žema oro temperatūra, sniegu, potvyniais. Tai turėjo įtakos ir derliui, kuris buvo gerokai prastesnis. Todėl tam tikrose Europos šalyse susiduriama su tam tikrų daržovių deficitu arba išaugusiomis jų kainomis“, – komentavo „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dėl daržovių kainų gerų žinių neturi ir kainų stebėtojai. Importuojamos brangsta dėl prasto oro, o lietuviškos – dėl praėjusių metų nuostolių.
„Lietuviška produkcija praeitais metais buvo auginama ekstremaliomis sąlygomis, kai brango žaliavos, buvo trąšų, taip pat žemės ūkio technikos detalių deficitas“, – teigė „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Kad artėjant naujam derliui daržovės ne pinga, o brangsta, yra viena iš priežasčių, kodėl skaičiuodami apsiriko net ekonomistai. Tadas Povilauskas prognozavo, kad vasarį kainos kils mažiau.
Maisto produktams brangti nebelieka priežasčių.
„Taip, aš tikėjausi, kad mėnesinė infliacija bus šiek tiek mažesnė – apie 0,2 proc., o metinė – apie 16,7 proc. “, – aiškino SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad per metus nuo praėjusių metų vasario iki šių metų vasario kainos padidėjo 17,2 proc. O per mėnesį nuo sausio iki vasario – 0,6 proc. Nors ir lėtai, ekonomisto manymu, žingsniuojame į gera.
„Einame ta linkme, kad vienženklė metinė infliacija iš tiesų gali būti jau birželio mėnesį“, – prognozavo T. Povilauskas.
„Swedbank“ ekonomistas teigia, kad maisto produktams brangti nebelieka priežasčių. Per kelis mėnesius degalai vidutiniškai atpigo keliasdešimt centų, gamtinių dujų kaina nukrito perpus, o elektra dviem trečdaliais pigesnė nei gruodį.
„Pigesni energijos ištekliai palies visus vartotojus todėl, kad gamintojai nebeturi priežasčių kelti kainas“, – komentavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vasarį po ilgo laiko atpigo kai kurie pieno produktai. Kefyras ir sviestas – maždaug 3 proc., varškė – 5 proc., o kietieji brandinti sūriai – 12 proc. Kainų stebėtojai netiki, kad kitas maistas atpigs greitai.
„Pardavimo kiekiai dėl aukštesnės kainos krenta. Vartotojai perka mažiau. Labai svarbu, kurią pusę prekybininkai pasirinks: ar parduoti didesnius kiekius ir taip gauti apyvartines lėšas, ar visgi pardavinėti brangiai ir bandyti uždirbti daugiau pelno“, – sakė A. Vizickas.
Paslaugų sektoriuje, kur didelę dalį sąnaudų sudaro atlyginimai, ten ir toliau sparčiai kyla kainos.
Anot SEB banko ekonomisto, maisto kainų lūžis gali įvykti tik vasarą.
„Kalbant apie kovą, balandį ir gegužę, tokių staigių kainų pokyčių nebus“, – T. Povilauskas.
Pagrindinė priežastis, pučianti infliaciją, nuo šiol yra nebe kainos ir energetika, o brangstančios paslaugos.
„Įvairiausių profesinių paslaugų – nuo servisų, grožio iki maitinimo ir apgyvendinimo – ten, kur didelę dalį sąnaudų sudaro atlyginimai, ten ir toliau sparčiai kyla kainos.
Anot N. Mačiulio, už paslaugas mokame daugiau, nes sausį minimalus atlyginimas kilo 15 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...