- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint 2 procentus nuo pajamų mokesčio skirti tam tikrai įstaigai, būtina deklaravimo sistemoje teisingai nurodyti paramos gavėjo kodą, pabrėžia Stasė Aliukonytė-Šnirienė, Mokesčių inspekcijos Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė.
Gyventojai, norėdami skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio viešosioms įstaigoms ir fondams, iki gegužės 2 dienos turi pateikti tinkamai užpildytus prašymus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iki 1 procento taip pat galima skirti politinėms partijoms. Papildomai prašymo teikti nereikia tiems, kurie praėjusiais metais paramą skyrė tam pačiam paramos gavėjui ar politinei partijai keleriems metams į priekį. Skiriamą paramą gyventojas gali skaidyti, pavyzdžiui, dviem viešosioms įstaigoms skirti po 1 proc.
– Liko mažiau nei mėnuo, kai galima skirti paramą. Ar jau daug sulaukėte paraiškų, ar visi tai atideda paskutinei dienai?
– Šiuo metu yra pateikta labai nedaug prašymų. Kaip tik norėčiau paraginti susirūpinti tuo, sužinoti paramos gavėjo kodą.
– Ar galima skirti 2 proc., jei praėjusiais metais ne kiekvieną mėnesį žmogus turėjo pajamų?
– Tas kiekvieno mėnesio nuoseklumas nėra svarbus. Svarbiausias dalykas, kad metų eigoje gyventojas būtų mokėjęs mokesčius arba darbdavys už jį būtų suskaičiavęs ir sumokėjęs mokesčius į biudžetą.
– Jeigu žmogus uždirba vidutinę algą, kokia suma yra tie du procentai?
– Kiekvienas gali tai labai nesunkiai paskaičiuoti, kadangi darbdavys pateikia skaičiuokles, ir kiekvienas gyventojas gali matyti, kiek iš jo atlyginimo yra suskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio. Nuo šito sumokėto į biudžetą pajamų mokesčio yra skaičiuojami 2 proc. Kokia alga, kiek sumokėta mokesčių, nuo to skaičiuojami 2 proc. Kiekvienam individualiai. Praėjusiais metais esame paskaičiavę, kad vidutiniškai buvo paaukota per 40 mln. litų. Vidutiniškai nuo vieno parėmusiojo susidaro apie 100 litų.
– Jei žmogus turi individualios veiklos pažymą, ar iš jo mokesčiams sumokamos sumos taip pat yra kažkur skiriami 2 proc.? Ar deklaruojant internetu galima juos kažkur paskirti?
– Jei gyventojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, vadinasi, jis sumoka gyventojų pajamų mokestį. Nuo sumokėtų sumų pagal pateiktą prašymą antroje metų pusėje pradedami skaičiuoti ir atiduodami pinigai paramos gavėjams.
– Kaip žmonėms pasirinkti, kam skirti tuos 2 procentus?
– Šis apsisprendimas yra absoliučiai individualus. O kad savo prašymą Mokesčių inspekcijai pateiktų teisingai, reikia prašymo formoje teisingai nurodyti paramos gavėjo kodą. Jį galima sužinoti Mokesčių inspekcijos puslapyje ir netgi tose institucijose, su kuriomis gyventojai turi reikalų: mokyklos, darželiai ir t. t. Tik nereikia ten pildyti popierinių prašymų ir palikti juos pluoštais, kad būtų išsiunčiami, kadangi jie bus grąžinti atgal. Ir, deja, dabar jau tą darome. Šiemet jau yra 280 paramos gavėjų prašymai grąžinti dėl netinkamo pateikimo saugumo prasme. O žinant paramos gavėjo kodą, elektroninėje deklaravimo sistemoje tai labai nesudėtinga padaryti.
– Mokesčių inspekcija taip pat pažymi, kad paramos gavėjai negali daryti jokio spaudimo potencialiems teikėjams, reikalauti pildyti popierinių prašymų, kuriuose žmogus nurodytų, pavyzdžiui, asmens kodą. Ką dar žmonėms žinoti prieš tai, kol jie apsisprendžia, kam skirti 2 arba 1 procentą?
– Mes paramos gavėjų kažkaip paveikti negalime, tik apeliuojame į tai, kad jie teisingai atliktų savo reklamą, kad juos pagrįstai ir teisingai paremtų. Svarbiausias dalykas, kad jie skleistų savo kodą, kad gyventojai teisingai nurodytų deklaravimo sistemoje. Praėjusios savaitės antroje pusėje mes daugiau kaip 20 tūkst. paramos gavėjų išsiuntėme individualius prašymus, kad jie tai darytų korektiškai.
– Gavėjai nežino, iš kur jie gauna pinigus. Ar galima padaryti, kad gavėjai žinotų, iš ko jie gavo paramą?
– Mokesčių inspekcija neturi teisės skelbti tokių duomenų. Kiekvienas skyręs tuos 2 proc. vėliau gauna žinią, ar jo prašymas išpildytas. Todėl manyti, kad tai bus kažkaip netinkamai atlikta, nėra pagrindo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...