- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjo lygiai mėnuo nuo Lietuvoje paskelbto karantino pradžios. Darbas iš namų ir nuotolinis mokymasis tapo nauja realybe, į namus persikėlė sporto klubai, atsirado laiko ilgai atidėliotiems buities darbams, o saugus apsipirkimas internetu įgavo naują pagreitį. Elektroninių parduotuvių atstovai ne tik fiksuoja kelis kartus išaugusius pardavimus tam tikrose prekių kategorijose, bet ir stebi šalies gyventojų apsipirkimo įpročių pokyčius.
Daugiau planuoja ir lygina kainas
Prasidėjus karantinui Lietuvoje, 47 proc. šalies gyventojų teigė pirkę internetinėse parduotuvėse, o 31 proc. iš jų nurodė, kad elektronine prekyba naudojosi būtent dėl to, kad šalyje yra įvesti judėjimo apribojimai – skelbiama „Inspired UM“ ir KOG instituto atliktoje apklausoje apie vartotojų elgseną.
Saugus pirkimas neišėjus iš namų tapo gyvenimiškai svarbia paslauga. Elektronines parduotuves „1A.lt“ ir „Senukai.lt“ Baltijos šalyse valdančios įmonės „Kesko Senukai Digital“ vadovas Jurgis Rubaževičius pastebi, kad pasikeitęs gyvenimo ritmas paskatino lietuvius geriau planuoti pirkinius.
„Vartojimo tendencijos rodo, kad perkantys internetu vertina papildomas galimybes palyginti prekių techninius parametrus ir kainą, pirkimo metu ieško informacijos apie kitų vartotojų patirtį. Klientai aktyviai dalinasi nuorodomis į planuojamus pirkinius su šeimos nariais ar draugų ratu, tariasi ir drauge sprendžia, ar prekė šiuo metu reikalinga“, – pasakojo įmonės vadovas.
Vis daugiau lietuvių pastebi ir kitus elektroninės prekybos privalumus: laiko taupymą, apsipirkimą pačiam patogiu metu, platų asortimentą ar prekių pristatymą tiesiai į namus.
Pokyčiai pirkinių krepšelyje
Įvesti judėjimo ribojimai pakoregavo ir gyventojų dažniausiai įsigyjamų prekių krepšelius. Šiuo laikotarpiu populiariausių prekių sąrašas keitėsi.
„Užsidarius sporto klubams, sparčiai augo namuose sportuojančių žmonių bendruomenė. Internete gausu treniruočių vaizdo įrašų ar tiesioginių transliacijų, tad norint sportuoti namuose, tereikia pasirūpinti keliais būtinais sporto atributais. Klientai aktyviai rinkosi treniravimosi įrangą, svarelius, gimnastikos prekes“, –tendencijas įvardino įmonės vadovas.
Prasidėjęs nuotolinis darbas ir virtualios pamokos taip pat prisidėjo prie vartotojų pirkinių krepšelių pokyčių. Išaugę kompiuterinės technikos bei baldų pardavimai rodo, kad lietuviai pasirūpino patogiomis darbo vietomis bei mokymosi erdvėmis savo namuose.
Daugiau laiko praleisdami namuose, šalies gyventojai nori susikurti malonesnę atmosferą ar pabaigti nebaigtus remonto darbus. Tik prasidėjus karantinui šalyje lietuviai prisiruošė imtis ilgą laiką atidėliotų būsto tvarkymo, remonto ir net statybos darbų, augo statybinių ir apdailos prekių pardavimai.
Dar viena karantino tendencija – gyventojai nori saugiai mėgautis grynu oru. Tai rodo ir šiuo metu itin padidėjęs susidomėjimas namams ar sodui skirtais lauko baldais.
Pirkėjai sugrįžta dažniau
„Inspired UM“ ir KOG instituto atliktos apklausos duomenimis, karantino laikotarpiu apsipirkusieji internetu dažniausiai rinkosi elektronines parduotuves „Barbora.lt“, „Eurovaistinė.lt“ bei „Senukai.lt“.
J. Rubaževičius teigimu, karantino laikotarpiu papildomai įdarbinus daugiau nei 50 darbuotojų, nuolat keisti ir efektyvinti procesai bei kompiuterinės sistemos, kad klientai galėtų sulaukti savo pirkinių kaip galima greičiau.
„Per trumpą laiką itin išsiplėtęs pirkėjų ratas privertė operatyviai rasti naujų būdų, kaip, net ir esant suvaržymams, užtikrinti aukštą klientų aptarnavimo kokybę. Esame dėkingi prie pokyčių prisitaikiusiems darbuotojams ir kartais kiek ilgiau nei įprasta prekių palaukusiems klientams“, – patirtimi dalinosi įmonės vadovas.
Judėjimo apribojimų nulemti pokyčiai, anot jo, paspartino prekybos sektoriaus evoliucionavimą ir parodė neišnaudotas galimybes optimizuoti tradicinius procesus, taip sukuriant geresnę apsipirkimo internetu patirtį. Tokį pirkimo būdą išbandę klientai įvertina privalumus, todėl drąsiau ir dažniau sugrįžta į jiems patikusias elektronines parduotuves.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...