- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausios tendencijos rodo, kad daugiau kaip pusė gyventojų pagal savo atlyginimą negali įpirkti būsto. Įdomu tai, kad nuo praėjusių metų šis skaičius paaugo trečdaliu. Kokios to priežastys, LNK reportaže komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
– Tai ką rodo tokia tendencija? Atrodo, kad pusė gyventojų negali įpirkti būsto ir tai sustabdys Nekilnojamojo turto (NT) rinką?
– Tendencijos išties nėra džiuginančios. To priežastis – labai sparčiai augančios būsto kainos. Nuo 2020 metų pradžios jos išaugo beveik 50 proc. Tuo tarpu darbo užmokestis padidėjo tik 25 proc. atitinkamai įperkamumas sumažėjo. Ir tai ne vienintelė priežastis. Kita istorijos dalis – kylančios palūkanų normos. Jos dar labiau sumažino įperkamumą. O jam mažėjant vis daugiau gyventojų mato, kad tų netgi augančių pajamų dažnu atveju neužtenka būstui įsigyti.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– Mes dažnai kalbame apie taupymą. Ar šiuo atveju lemia tai, kad žmogus niekaip negali sutaupyti pradiniam įnašui, ar nepakankamos jo pajamos paskolai gauti?
– Šiuo atveju tendencija yra, kad pajamos vaidina svarbesnį vaidmenį, nes pradinis įnašas nebėra esminis iššūkis. Per pandemiją indėlių skaičius sparčiai augo, dalis gyventojų tikrai susitaupė pradiniam įnašui. Tačiau dabar jų pajamos nėra pakankamos, nes dar kyla ir palūkanų normos, ir kiti kaštai. Būsto kainos irgi pakilusios. Žmonės baiminasi, kad su esamomis pajamomis jiems gali nepavykti vykdyti tų finansinių įsipareigojimų. Tai stebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Na, iš tiesų ir tai nėra labai geros žinios NT rinkai. Kaip tą iššūkį išspręsti? Turėtų arba ženkliai kilti gyventojų pajamos, arba turėtų įvykti tam tikra būsto kainų korekcija.
– Koks atoveiksmis po tokios tendencijos – niekas nepirks, NT rinka gali ir sustoti, neaugtų nauji pastatai?
– Jau kažkiek ta rinka vėsta. Vėsimo tendencijos yra stebimos, bet vėlgi mes turėtume padidinti pasiūlas ir statybas naujas tam, kad sustabdytume tą kainų augimą. Per pastaruosius metus buvo didelis disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos. Buvo nepakankamai statoma būstų, o popandeminiu laikotarpiu labai stipriai išaugo jų paklausa. Tai išbalansavo rinką, kainos būstų augo gerokai sparčiau nei gyventojų pajamos. Na, o dabar turėtų vykti tas susibalansavimo laikotarpis. Tai idealiu atveju kainos turėtų nebeaugti. Jei gyventojų pajamos toliau augs, tai po metų, dviejų mes matysime tam tikrą grįžtantį stabilumą.
Šiuo atveju stebima tendencija, kad pajamos vaidina svarbesnį vaidmenį, nes pradinis įnašas nebėra esminis iššūkis.
– Tai ne viskas prarasta? Gal geriau tuos metus, kitus gyventojams pataupyti, nesivarginti kreipiantis į bankus dėl paskolų ir palaukti, kol stabilizuosis NT rinka?
– Kiekvieno asmens situacija yra unikali. Vienas yra sukaupę pradiniam įnašui, bet neturi pajamų pakankamų paskolai, kiti – priešingai. Bet yra požymių, kad rinka šiuo metu tikrai yra per daug išbalansuota. Dar be jau išvardintų priežasčių papildomai mes turime infliacijos šoką, kiti kaštai išaugo šeimoms. Ir taip pat turime palūkanų normų kilimą, taigi šis kokteilis nėra labai skanus būsto rinkai. Bet reikia tikėtis, kad tos tendencijos šiek tiek susibalansuos, mes turėsime mažesnę infliaciją, kas yra prognozuojama, dėl ko galbūt ne taip sparčiai kils palūkanos. Ir galbūt, viliuosi, būsto kainos nebekils ir pajamos augs, tuomet pamažu NT rinka turėtų stabilizuotis. Tiesa, dar priklausys ir nuo jos pasiūlos, kiek bus pastatyta naujų būstų. Tada visi pradės tarpusavyje konkuruoti ir bent jau tų kainų nekelti.
– Kokia viltis apskritai žiūrint į NT kainas? Ar šiandien mes matome kokį nors pokytį, kad jos bent šiek tiek pradėjo kristi?
– Daugelyje pasaulio valstybių jau yra matomas pokytis – mažėja būsto kainos, mažėja sandorių skaičius, tačiau Lietuvoje mes vis dar turime labai didelę inerciją. Oficialiai mes tik keletą pastarųjų mėnesių stebime kainų augimo mažėjimą. O kai kurių šaltinių teigimu, NT kainos vis dar didėja, taigi Lietuva nepradėjo to stabilizavimo etapo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas57
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...