- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausiose kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ ataskaitoje teigiama, kad birželio mėnesį parduotuvėse maisto prekyba auga 6 proc. palyginus su praeitais metais. „Pricer.lt“ šį augimą sieja su faktu, kad kavinėse yra per brangu ir klientų ten tiesiog mažėja. Tačiau pabrėžiama, kad tai bloga žinia, nes prekybininkų apyvarta nekrenta ir jie nebus suinteresuoti mažinti kainų. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Pricer.lt“ atstovu Petru Čepkausku.
– Dažnai analizuodami maisto prekybą užmirštam, kad tai yra kalorijų verslas. Žmogus turi suvartot tuos 3000 kalorijų ir kur jis jas suvartos yra visada kainos, kokybės ir galimybių balansas. Tai tas, kad mažmeninėj prekyboj apyvarta kyla, bet jeigu kitose kalorijų verslo šakose apyvarta krenta, tai nėra taip gerai. Reiškia, žmonės migruoja iš vienos vietos į kitą. Man tai priminė 2008-2009 m., kai krizės pradžioje įvyko ta migracija, žmonės pradėjo taupyt kavinėms, restoranams ir mažmeninėj prekyboj buvo pradžia nebloga, nes atėjo žmonės, įpratę maitintis restoranuose, pirko įdomesnius produktus.
– Tai, ką jūs sakote, turbūt atliepia tai, ką kartoja kai kurie ekonomistai – kad kainos kavinėse pasiekė tokią psichologinę ribą ir žmonės tiesiog nebegali tiek išleisti, nepaisant to, turi pinigų ar ne. Jie tiesiog nesupranta, kodėl turėtų tiek sumokėti.
– Na, yra ir tai, tie psichologiniai žingsniai, euras už gėrimuką, 10 eurų už pietus. Ta prasme, 10 eurų už pietus, aš už tiek apsiperku maisto savaitei.
– O kiek kainuoja pavalgyti namuose, pasigaminti vakarienę namuose?
– Pasigaminti vakarienę namuose bus kažkur dvigubai pigiau, priklausomai, kokius produktus naudosi, kaip ir ką gaminsi.
– Čia priklausomai nuo to, žmogus gurmanas ar ne.
– Taip. Jeigu mes vasaros pradžioj šaltibarščių kainas lyginom, buvo taip, kad kavinės šaltibarščiai dvigubai brangesni negu prekybos tinklo šaltibarščių kibirėlis, bet namie pasigamint dar dvigubai pigiau negu iš prekybos centro. Tai tokie žingsniai. Aš įtariu, kad panašiai gausis ir su visais patiekalais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai, ką jūs sakot, iš tikrųjų leidžia manyti, kad tai sukurs tam tikrą uždarą ratą, nes neretai kavinės perka iš parduotuvių tuos pačius produktus, kuriuos žmonės naudoja namuose ir iš jų gamina vėliau kažką.
– Taip, čia vyksta gana įdomus judėjimas. Dalis žmonių yra, kurie nemoka gamint, tai je pereis į paruoštus patiekalus prekybos tinkluose, į pusfabrikačius, kur prekybos tinklams išvis yra neblogai, nes iš šitų prekių daugiau uždirba negu iš grikių maišo. Apskritai, viskas, kas vyksta, prekybos tinklams yra gerai. Ir tai, kad nepasiturintys gavo vietoj maisto krepšelių išmokas, ir tai, kad dabar judėjimas iš viešojo maitinimo yra pas juos. Tai atsilieps tuo, kad jie nenorės mažint kainų.
Apskritai, viskas, kas vyksta, prekybos tinklams yra gerai.
– Jūs norite pasakyti, kad vienintelis faktas, kuris gali šituos prekybos gigantus priversti sumažinti kainas yra paklausa? Jeigu žmonės perka, tai kainų jie nemažins?
– Taip, o kam mažint, jeigu perka? Nebent bus kažkokie pajudėjimai su prekėmis, kurios susiję su viešuoju maitinimu ir tie kiekiai turės parsiduot per prekybos tinklus.
– Iš to, ką jūs skaičiavote, kas labiausiai pabrango per birželio mėnesį?
– Bulvės labiausiai pabrango – 93 proc. palyginus su praeitais metais. Ryžiai jau kelis mėnesius iš eilės brangsta – praktiškai 40 proc. pabrango. Dar pigiausios pomidorų sultys, bet čia po praeitų metų pomidorų derliaus. Taip pat pigiausi obuoliai brangsta 17 proc., irgi atsargos baigiasi, naujas derlius dar nepasirodė. Bet pingančių prekių yra daugiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Krašto apsaugai šiemet ketinama skirti dar 7 mln. eurų3
Vyriausybė planuoja dar 7 mln. eurų skirti prioritetiniams įgyvendinti krašto apsaugos sistemos projektams. ...
-
Tyrimas: pirkdami maistą gyventojai orientuojasi į kokybę ir vietinius gamintojus
Renkantis maistą, Lietuvos gyventojai didžiausią dėmesį skiria gaminių kokybei, rodo bendrovės „Havas Group“ užsakymu atliktas vartotojų tyrimas. ...
-
A. Armonaitė su JAV startuoliu „Cast AI“ aptarė plėtros planus Lietuvoje2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir technologijų startuolio „Cast AI“ vadovai bei JAV rizikos kapitalo atstovai aptarė įmonės plėtros planus Lietuvoje, antradienį pranešė ministerija. ...
-
Mažame plote žievėgraužio tipografo pažeistus medžius ministerija leido kirsti neplynai4
Žievėgraužio tipografo nedideliame plote pažeistus medžius Aplinkos ministerija leido kirsti neplynai. ...
-
LB: parama būstą norinčioms įsigyti jaunoms šeimoms galėtų būti taiklesnė
Seimui birželį priėmus įstatymų pakeitimus, kurie sugriežtino paramos jaunoms šeimoms įsigyti būstą skyrimo tvarką, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė vertina, kad parama galėtų būti taiklesnė. Taip p...
-
Po VMI pastabų autoserviso pelnas šoktelėjo dvigubai
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Panevėžio AVMI) atlikusi vieno Aukštaitijos autoserviso stebėseną nustatė, kad įmonė dvejus metus deklaravo esanti tariamai nuostolinga, todėl jos savininkas reguliariai skolino savo įmo...
-
LB atstovė: gerėjant būsto įperkamumui nereikėtų lengvinti skolinimo2
Lietuvoje gerėjant būsto įperkamumui, kuris jau 2025 metų pabaigoje turėtų sugrįžti į ikipandeminį lygį, viena Lietuvos banko (LB) vadovių sako, kad nereikėtų gerinti galimybių skolintis būstui. ...
-
Atsakė, kada būsto įperkamumas grįš į priešpandeminį lygį
Būsto įperkamumas Lietuvoje tebėra prastesnis nei iki pandemijos, kai kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, tačiau jau 2025 metų pabaigoje turėtų grįžti į ikipandeminį lygį, rodo Lietuvos banko atliktas tyrimas. ...
-
LEA vadovė: elektrą gaminti iš atsinaujinančių šaltinių yra bene perpus pigiau negu iš dujų4
Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. mažiau nei pagaminta iš anglies, teigia paramą AEI įrenginiams skiriančios Lietuvos ...
-
Ministerija skirs 163 mln. eurų švietimo pagalbai
Nuo šių metų rugsėjo planuojama didinti finansavimą švietimo pagalbai. Tam valstybė yra numačiusi skirti daugiau nei 163 mln. eurų, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...