Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais išaugo nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro (2024 metais – 215,01 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravę bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

„Sodros“ nuotr.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų birželio pradžios iki 2024 metų lapkričio pabaigos.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 629 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 551 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 474 eurų išmoką.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2025 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 294,56 euro.

Pasikeitė mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

„Sodros“ nuotr.

Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Pirmojo šių metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 225,10 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2024 m. ketvirtį.

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. 

Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 259 eurų ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo beveik 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negalės būti mažesnė nei 12,33 euro. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba. 

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo šiol bus 2 761,79 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo maždaug 51 euru. Dienos maksimali išmoka padidėjo daugiau nei 2 eurais  iki 131,51 euro.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 879,73 euro iki 2 934,46 euro, o dienos – nuo 137,79 euro iki  139,74 euro.

Nuo vasario didės minimalios tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba lygi 8-iems bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

„Sodros“ nuotr.

Bazinė socialinė išmoka 2025 metais siekia 70 eurų vietoje 55 eurų. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką iki šių metų sausio 31 d., minimali šių išmokų riba bus 440 eurų, o jei vasarį arba kovą – minimali išmoka sieks 560 eurų.

Keičiasi maksimalios išmokos prižiūrintiems vaikus

Maksimali vaiko priežiūros išmoka susijusi su VDU dydžiu. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų VDU galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.

„Sodros“ nuotr.

Kai už vaikus, gimusius ar įvaikintus po 2023 m. sausio 1 d.,  žmogus įgis teisę į vaiko priežiūros išmoką šių metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 471,16 euro arba beveik 65 eurais daugiau nei praeitą ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didėja beveik 50 eurų, nuo 2 620,32 euro iki 2 670,12 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais yra 2 002,59 euro, o antraisiais 1 335,06 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3 452,47 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo daugiau nei 64 eurais.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Svarbu prisiminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2025 metais kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.