- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė teigia, kad pasyvus Lietuvos gyventojų investavimas ir vangiai biržai atsiveriančios rinkos lemia silpną Lietuvos kapitalo rinkos padėtį. Pasak jos, vos 2,3 proc. Lietuvos gyventojų investuoja į vertybinius popierius.
„Žinome, kad Lietuvoje žmonės pasyviai investuoja. Jeigu Europos Sąjungoje 17 proc. žmonių praeitais metais buvo investuotojai į vertybinius popierius, kas neatrodo daug, ypač lyginant su JAV, kur yra 43 proc. žmonių, turinčių vertybinių popierių, tai Lietuvoje tas skaičius yra 2,3 proc.“ – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Markevičienė.
Pasak viceministrės, Vyriausybė siekia skatinti kapitalo rinkų augimą įvairiomis priemonėmis tarp kurių ir investicinės sąskaitos sukūrimas, valstybės taupymo lakštų išleidimas bei gynybos obligacijos. Jos teigimu, prie rinkos patrauklumo prisidėjo ir MSCI indekso sprendimas apjungti Baltijos šalių rinkas.
„Jau buvo pasiektas rezultatas (...) vienas iš indeksų sudarytojų MSCI nusprendė sujungti Baltijos šalių rinkas. Jeigu mes atskirai esame gana mažos rinkos, tai sujungus šias rinkas į vieną, jau mes esame labiau matomi tarptautiniams investuotojams“, – aiškino ji.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta džiaugėsi, kad šiuo metu pastebimas didėjantis skaičius lietuvių, investuojančių kapitalo rinkose. Augimą jis pastebi ir tarp įmonių, kurios išleidžia vis daugiau obligacijų į rinką.
„2023 m. investuotojų, kurie turi finansines priemones, skaičius išaugo net 75 proc. 2023 m. pabaigoje 94 tūkst. lietuvių buvo investavę į tam tikras finansines priemones: skolos ar nuosavybės vertybinius popierius ir tai yra pakankamai reikšmingas šuolis“, – teigė S. Krėpšta.
„Įmonės turi žinoti, kad jos gali pasiskolinti ne tik iš bankų, bet ir kapitalo rinkose. To žinomumo ir supratimo nėra labai daug Lietuvoje, bet jis po truputį auga ir tą iliustruoja, kad obligacijų yra vis daugiau išleidžiama“, – tvirtino jis.
Kelia tikslą: milijonas investuojančių lietuvių
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad reikalinga skatinti žmones investuoti pinigus, kuriuos šiuo metu jie laiko pasyviai.
„Kalbant iš investuotojų pusės, pas mus pinigų yra sočiai: gyventojai turi sočiai pinigų bankuose ir šiuo metu 23 mlrd. eurų yra laisvi. 70 proc. savo finansinio turto mūsų gyventojai laiko pasyviai: indėliuose ir pensijų antrojoje pakopoje, nelabai investuoja kur kitur“, – sakė E. Čipkutė.
„Mūsų sektoriaus tikslas, kad būtų milijonas gyventojų: mes norėtume, kad milijonas gyventojų investuotų“, – pridūrė ji.
Bankų asociacijos vadovė taip pat pasidalino lūkesčiu, kad viešai listinguoti savo akcijas pradės vis daugiau įmonių, tarp jų ir vienaragiai.
„Kita dalis, kad įmonės eitų ir leistų savo akcijas ir obligacijas rinkose. Tikimės, kad tas pakilęs aktyvumas ir išliks ir dar kviestume visas įmones listinguotis biržoje. To nedažnai nutinka pas mus rinkoje ir ypač norėtųsi, kad taip vadinami vienaragiai tą pradėtų daryti mūsų rinkose“, – teigė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės4
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas100
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...