- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai skirta 31,374 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Už šias lėšas bus atnaujinamas kelio ruožas nuo 16 iki 21,5 kilometro.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, iki šiol šio kelio rekonstravimui ES finansavimas nebuvo skirtas, darbai buvo atliekami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.
„Šiam objektui visai nebuvo skirta europinių lėšų, objektas yra Europos Sąjungos pagrindinių arterinių kelių tinkle, todėl kai atsirado galimybė skirti ES lėšas, Kelių direkcija dalį lėšų paprašė skirti ir Utenos keliui“, – BNS sakė V. Andrejevas.
Pasak jo, gavus europinių lėšų, atsilaisvinusios Kelių programos lėšos bus skirtos žvyrkelių asfaltavimui.
„Žvyrkelių asfaltavimui lėšų trūko, europinių lėšų žvyrkelių asfaltavimui naudoti negalima, todėl mes ketiname tam panaudoti dalį iš Utenos kelio rekonstrukcijos atsilaisvinusių lėšų“, – aiškino V. Andrejevas.
Kelio dangą šiame ruože atnaujina Suomijos statybos grupės YIT infrastruktūros projektų bendrovės „YIT Infra“ Lietuvos ir Estijos padaliniai, su kuriais 2018-ųjų gruodį pasirašyta 19,935 mln. eurų vertės sutartis, tuo metu pagal pernai balandį pasirašytą 19,77 mln. eurų vertės sutartį „Panevėžio keliai“ šiame ruože suprojektavo ir stato du viadukus.
Žvyrkelių asfaltavimui lėšų trūko, europinių lėšų žvyrkelių asfaltavimui naudoti negalima, todėl mes ketiname tam panaudoti dalį iš Utenos kelio rekonstrukcijos atsilaisvinusių lėšų.
Pasak V. Andrejevo, „YIT Infra“ darbus turėtų baigti jau šį mėnesį, tuo metu „Panevėžio keliai“ – liepos mėnesį.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius įsakymą dėl ES finansavimo keliui Vilnius–Utena pasirašė praėjusį penktadienį.
Pasak V. Andrejevo, maždaug 15 mln. eurų ES lėšų turėtų būti skirta ir ties Kaunu esančio Giraitės transporto mazgo, kur susikerta „Via Baltica“ greitkelis ir pagrindinė šalies magistralė Vilnius-Klaipėda, rekonstrukcijai. Čia atsilaisvinusios Kelių programos lėšos taip pat bus nukreiptos žvyrkeliams asfaltuoti.
1985 metais pastatyto Vilniaus-Utenos kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.
Anksčiau viešosios ir privačios partnerystės būdu visą kelią sutvarkyti ketinusi Lelių direkcija šios idėjos atsisakė ir projektą finansuoja iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.
Kelių direkcija prognozuoja, kad visas kelio atnaujinimas galėtų būti užbaigtas iki 2030 metų
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų4
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų12
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse13
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...