- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausias pasaulyje eksperimentas taikyti keturių dienų darbo savaitę buvo pavadintas „dideliu proveržiu“, nes dauguma jame dalyvavusių įmonių pareiškė, kad po bandomojo projekto ir toliau laikysis trumpesnės darbo savaitės. Rezultatai parodė, kad tai ne tik mažina darbuotojams stresą ir gerina sveikatą.
Ar tai įmanoma ir Lietuvoje, LNK žurnalistė teiravosi Vilniaus universiteto profesoriaus, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus Boguslavo Gruževskio.
– Ar tai nauja praktika – 4 darbo dienos per savaitę?
– Ne, noriu pasakyti, kad tai nėra nauja. Pasaulyje tūkstančiai įmonių taiko tokio pobūdžio darbo organizavimo schemą. Lietuva – irgi ne išimtis, bet labiausiai ši praktika paplitusi Europos Sąjungos (ES) šalyse, ypač Skandinavijos. Jeigu kalbėtume apie tokį nacionalinį sprendimą, jeigu jis būtų ES mastu, manau, nebūtų nieko ypatingo. Tiesa, tai sukeltų įtampos, nes tai pakankamai sudėtingas vadybinis sprendimas. Kai mes perėjome prie trumpesnės darbo savaitės, prie 5 darbo dienų arba 8 valandų darbo dienos, tie pokyčiai irgi buvo pakankamai dideli. Tai išlaisvino žmogų nuo gamybinės priklausomybės. Jis daugiau laiko galėjo skirti sveikatai stiprinti, saviugdai ir pan. Toks sprendimas pereiti prie 4 darbo dienų per savaitė, aišku, padidintų žmogaus svirealizacijos galimybes. Teigiamai prisidėtų prie jo visaverčio gyvenimo. Dabartinėmis sąlygomis irgi yra užtikrinamos tokios galimybės. Kai kurios įmonės ar atskiri žmonės pasirenka tokias darbo organizavimo schemas ir dabar. Taigi tai nėra nieko naujo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O jeigu tai vyktų nacionaliniu lygmeniu?
– Jei tai būtų nacionalinis sprendimas, šiandien tai sukeltų problemų. Pirma ir pagrindinė ta, kad trumpesnė darbo savaitė pareikalaus daugiau darbo jėgos. Lietuvai tai būtų įtemptas klausimas, kaip ir visai ES, manau.
– Tuomet politikai būtų priversti spręsti tą problemą, kuri dabar yra ignoruojama. Tai – didžiulė demografinė krizė, kuri yra visoje ES. Gal tai nėra taip blogai?
– Nesakau, kad tai blogai, bet yra problema. Aišku, galima didinti darbo intensyvumą, galima tobulinti darbo organizavimo principus, bet faktiškai šiandien tai būtų iššūkis, kadangi dalį laiko reikėtų kompensuoti. Kitas klausimas, kas už tai sumokės. Jeigu mes dirbsime trumpiau, pereisime prie trumpesnės darbo savaitės, atitinkamai gausime mažiau.
Kitas klausimas, kas už tai sumokės. Jeigu mes dirbsime trumpiau, pereisime prie trumpesnės darbo savaitės, atitinkamai gausime mažiau.
– Bet ekonomikai tai būtų gerai. Tyrimai rodo, kad tos formos, kurios taiko tokį darbo modelį, uždirba netgi iki 1,5 proc. daugiau. Ir darbuotojai turėtų kur išleisti uždirbtus tuos pinigus.
– Bet kai kurie pakankamai neuždirba, kad galėtų tuos pinigus išleisti. Mes žinome, koks bus sprendimas, ar darbuotojai, dirbdami 4 dienas per savaitę, uždirbs tiek pat, kiek dirbdami dabar, t. y. 5 dienas. Realiai mąstant, jeigu dirbi trumpiau ir gauni mažiau. Tokia logika, čia nėra kito sprendimo šiandien, mano nuomone. Jeigu bus numatyta, kad pereiname prie trumpesnės darbo savaitės nekeičiant mėnesinio darbo atlyginimo, tada už tai sumokės darbdaviai. Aš nežinau, ar jie tikrai galės tiek sumokėti. Žinoma, kai kurie gali, todėl ir sakau, kad yra įmonių, tame tarpe ir Lietuvoje, kurios tą daro.
– Tuomet ir kitos įmonės bus priverstos trumpinti darbo dienų skaičių per savaitę, jei norės rasti darbuotojų. Kada atsiras ta konkurencija, tas spaudimas?
– Galės siūlyti tokią darbo schemą tik tos įmonės, kurios turi pakankamai pinigų. O tos kurios neturi pinigų, neišsilaikys rinkoje. Aišku, tokių tikslių skaičiavimų neturime. Aš palaikau tokį sprendimą, norėčiau, kad taip būtų. T. y. žmonės dirbtų trumpiau, bet gautų tą patį ir galėtų daugiau investuoti į savišvietą, saviugdą, į sveikatos stiprinimą. Bet kalbant apskritai, visuomenei tai būtų sudėtinga problema. Kaip reikės užtikrinti, kad nenukentėtų, pavyzdžiui, viešosios paslaugos, mokyklos, darželiai.
– Kaip manote, ar mes tik esame diskusijų stadijoje dėl šio sprendimo, ar jau kažkur pakeliui link 4 darbo dienų per savaitę?
– Norėčiau, kad būtume pakeliui, kad būtų rimtos kalbos, jog norime taip padaryti, o ne tam, kad pritrauktume rinkėjų dėmesį.
– Kaip atskirti, ar politikai tik manipuliuoja tuo, kad darbuotojai dirbtų trumpiau, ar kalba rimtai?
– Tikslingi žingsniai pirmiausiai būtų – paskaičiuoti, kokie yra Lietuvos įmonių pajėgumai. Tada prasidės visai rimta kalba. Reikia skirti pinigų, kad išsiaiškintume sistemą, monitoringui. Tada reikia ištirti bendrą darbo išteklių potencialą, žmonių nuostatas, tuomet liks vienas žingsnis – priimti sprendimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Startavo 850 mln. vertės priemonė „Milijardas verslui“: dalis bendrovių norėjo lengvatinių paskolų
Pirmadienį startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Milijardas verslui“, kuria bus skiriamos paskolos investiciniams projektams. Visgi, nors didžioji dalis verslo palaiko šią priemonę, Lietuvos ver...
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...
-
Teismas: Š. Stepukonio praloštų milijonų byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje
Investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi būti nagrinėjamas Lietuvoje, dar kartą paskelbė Vilniaus apygar...
-
Bliūkšta viltys įsigyti pirmąjį būstą: čia labiau – vištos ir kiaušinio atvejis3
Seimas linkęs pritarti naujai subsidijų būstui regionuose tvarkai. Pagal ją mažėtų ir paramos suma, ir vietos, kur jaunimas galėtų ieškotis svajonių namų. Opozicija kritikuoja, kad subsidija vienam suaugusiajam bus tokia pati kaip šeim...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...
-
Vilnius skelbia šildymo sezono pabaigą
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia antradienį baigianti šildymo sezoną. ...
-
Brangstantis doleris: ką tai reiškia Lietuvai?2
Dolerį rasti galima toli gražu ne kiekvieno lietuvio piniginėje, tačiau lietuviškas kainas jis smarkiai kontroliuoja. Štai dabar ekonomistai pastebi, kad doleris vėl ima brangti, o tai reiškia, kad mums ilgainiui gali kilti degalų, d...
-
„Litgrid“: savaitgalį buvo pasiektas momentinis saulės gamybos rekordas1
Praėjusią savaitę, antroje jos pusėje vyravus saulėtiems orams, pasiektas naujas saulės jėgainių rekordas – 774 MW. Pasak energetikos ekspertų, sekmadienį net 10 valandų iš eilės elektros kaina biržoje buvo arti 0 Eur/MWh. ...
-
VMVT: kone pusė ištirtų siuntų iš Rusijos ir Baltarusijos neatitiko teisės aktų reikalavimų1
Šių metų kovą sugriežtinus importuojamų grūdį kontrolę, Lietuvoje iki balandžio 24 dienos buvo patikrintos 42 transporto priemonės, gabenusios negyvūninius pašarus iš Rusijos ir Baltarusijos importui į Lietuvą. Pasak Valstybin...
-
Prasideda nacionalinė atranka gauti Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) kviečia valstybines institucijas, mokslo įstaigas ir verslo atstovus dalyvauti 2024 m. Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinėje atrankoje. ...