- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vadovas uždirba daugiau – darbuotojas mažiau. Toks, regis, akmenyje įrašytas principas galioja beveik visose darbo vietose, taip pat ir viešajame sektoriuje. Tačiau kiek kartų vadovo ir darbuotojų atlyginimai turi skirtis? Pasirodo, pagal tai galima spręsti, ar viskas toje organizacijoje gerai.
Apie atlygių santykį LNK papasakojo Živilė Valeišienė, darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ direktorė. „Gal pradėkime nuo viešojo sektoriaus. Apie jį girdime pačių įvairiausių įsitikinimų ir nuostatų. Tačiau, mano galva, galime padėti šiam sektoriui būti konkurencingesniu. Kokios dažniausiai girdimos temos? Atlygis. Dėl atlygio skundžiasi darbuotojai – mokytojai, medikai, gaisrininkai. Taip pat girdime, kad viešajam sektoriui sunku prisitraukti kokybiškos lyderystės arba vadovų, nes atlygis per mažas. Trečia dedamoji – biurokratija“, – apie sudėtingą viešojo sektoriaus situaciją pokalbį pradėjo pašnekovė.
Visas LNK turinys – vaizdo įraše:
– Kas, pavyzdžiui, švietimo sektoriuje yra vadovas? Mokyklos direktorius, švietimo ministras? Jų algos turbūt yra žinomos, ar ne?
– Taip, sektoriuje yra labai daug organizacijų. Ministerija yra viena organizacija, kiekviena mokykla dar atskira organizacija. Tačiau informacijos apie jų atlygį ne visada lengva gauti, ypač mokytojų. Ministerijos, kaip organizacijos, atlygiai yra vieši. Tačiau, jei pažiūrėtume į mano minėtas specialybių grupes, pavyzdžiui, ugniagesių arba greitosios pagalbos medikų situaciją, ten matome įdomių dalykų. Yra keletas klasikinių rodiklių, kuriais tikriname organizacijos sveikatą būtent atlygio atžvilgiu. Jeigu tai yra klasikinė, daugiau mažiau standartinė organizacija, ne didžiulė grupė ar korporacija, sakoma, kad sveikas santykis tarp aukščiausio lygio vadovo ir žemiausios pareigybės darbuotojo darbo atlygio turėtų būti penki šeši kartai.
– Tai, pavyzdžiui, jeigu didelėje įmonėje žemiausios grandies darbuotojas uždirba 1 tūkst. eurų, tai vadovas turi uždirbti 5 tūkst. Tokiu atveju, viskas yra gerai, ar ne?
– Jeigu žiūrėtume absoliutų santykį, viskas kaip ir būtų gerai. Tačiau mes negalime žiūrėti tik į santykį, tai yra kaip gairė, tam tikra indikacija. Grįžtant prie mūsų aptartų pareigybių, šiandien matome, kad dar turime pasižiūrėti ir į absoliučius skaičius. Jūsų įvardyta suma, 1 tūkst. eurų, – ką šiandien reiškia 1 tūkst.? Lietuvoje visai neseniai buvo paskelbtas naujas skurdo ribos rodiklis keturių asmenų šeimai. Šiandien tai yra 1 185 eurai. Tad jeigu pasižiūrėsime iš šios perspektyvos ir į viešai skelbiamus skaičius būtent greitosios pagalbos arba priešgaisrinės saugos srityse, ten žemiausios pareigybės – gaisrininko ir gydytojo paramediko – atlygis yra žemiau arba arti skurdo ribos, jeigu jis yra vienas dirbantis žmogus šeimoje. Tad yra pagrindo žmonėms reikšti nepasitenkinimą. Tikslas yra, kad žmonės jaustųsi uždirbantys orų, sąžiningą atlyginimą. Tai – viena dedamųjų. Dažnai girdime, kad viešajame sektoriuje nėra papildomų lėšų. Tačiau norėčiau paminėti, kad viešajame sektoriuje yra galimybių pokyčiams ir be papildomų investicijų ar lėšų. Galime pasižiūrėti į tai, ką daro verslas, – plokštinti struktūras, peržiūrėti skirstymą vidiniam biudžetui.
– Paminėtoje žemiausios grandies darbuotojus, pavyzdžiui, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo srityje. Kiek šiose srityse uždirba vadovai? Koks ten darbuotojų ir vadovo atlyginimų santykis?
Viešasis sektorius pagal patrauklumą yra vertinamas gerokai žemiau negu Lietuvos vidurkis ir vienas iš didelės įtakos elementų yra būtent emocinis atlygis.
– Jeigu žiūrėtume į viešai skelbiamus skaičius, santykis patenka į rekomenduotiną sveiką penkių šešių kartų skirtumą. Tačiau vėlgi žiūrime ir į santykį, ir į absoliučius skaičius. Mes čia kalbame apie prastesnius atvejus, turbūt nesąžininga sakyti, kad viešajame sektoriuje viskas taip blogai. Turime ir puikių pavyzdžių. Viena iš visai neseniai dar kartą patvirtintų aukštą reputaciją turinčių organizacijų viešajame sektoriuje – „Investuok Lietuva“ organizacija, kurios atlygio informacija taip pat yra skelbiama viešai. Ten situacija gera tiek su vadovo atlygiu, tiek su santykiniais dydžiais, tiek su žemiausios grandies projektų vadovo atlygiu, kuris tikrai yra gerokai patrauklesnis.
– Koks yra emocinis klimatas organizacijoje, kurioje atlyginimų rėžiai vieši ir žinoma, kad vadovas uždirba ne daugiau kaip du kartus didesnį atlyginimą už žemiausios grandies darbuotoją?
– Turbūt dviejų kartų pavyzdžiai yra gana reti. Tačiau kalbant apie emocinį klimatą, „WitMind“ atliktas tyrimas rodo, kad viešasis sektorius pagal patrauklumą yra vertinamas gerokai žemiau negu Lietuvos vidurkis ir vienas iš didelės įtakos elementų yra būtent emocinis atlygis, t. y. lyderystė, pagarba darbuotojui, sąžiningumas. Ne viskas yra pinigai. Ir tikrai, šiek tiek susitvarkius, pasiplokštinus struktūrą organizacijos viduje ir investavus į lyderystės kokybę, demonstruojant santykį, vertinimą, įvertinimą, sąžiningumą ir pagarbą, mes tikrai galėtume padaryti šį sektorių daug konkurencingesniu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys komunalinių, kitų atliekų surinkimo ir tvarkymo įmokų pakeitimus2
Seimas svarstys komunalinių, kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir tvarkymo įmokų kainodaros pakeitimus. ...
-
Seime liko paskutinis balsavimas dėl azartinių lošimų reklamos uždraudimo2
Seimas linkęs nuo 2025 metų gegužės uždrausti visų azartinių lošimų reklamą, išimtys būtų taikomos sporto varžyboms ir renginiams, sporto organizacijų rėmimui – reklama šiose srityse būtų galima numatant pereinamąj...
-
Konservatorė siūlo tabaką, elektronines cigaretes leisti įsigyti asmenims nuo 21-erių7
Parlamentarė konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo tabako gaminius parduoti ne jaunesniems kaip 21 metai asmenims. ...
-
Seimas linkęs pritarti griežtesniam kriptobendrovių veiklos reguliavimui
Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato kriptoturto bendrovių licencijavimą bei griežtesnį kriptovaliutų rinkos reguliavimą. ...
-
Iki energetinę šalies nepriklausomybę užtikrinančios strategijos priėmimo liko vienas žingsnis4
Seimas po svarstymo pritarė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektui. Ši strategija numato veiksmų planą, kuris iki 2050 metų leistų Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe, eksportuojančia iš...
-
Kandidatas į socialinės apsaugos ministrus žada efektyvinti viešąjį sektorių5
Su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį susitikęs kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Vytautas Šilinskas sako, kad per likusius kelis mėnesius pareigose toliau siektų efektyvesnio viešojo sektoriaus. ...
-
Seimas leido VERT kainas perskaičiuoti kas ketvirtį
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) buitiniams vartotojams dažniau perskaičiuos visuomeninio elektros tiekimo, reguliuojamų gamtinių dujų ir centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) tarifus. ...
-
Seimas pritarė finansinės paramos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, modelio tikslinimui1
Antradienį Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą projektą, kuriuo patikslinamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. ...
-
Kompensacijas visam šildymo sezonui gauti galės bet kuriuo prašymus pateikę gyventojai
Seimas nusprendė, kad visam šildymo sezonui skirtas geriamojo ir karšto vandens, būsto šildymo kompensacijas gyventojai galės gauti nepriklausomai nuo to, kada pateikė prašymus. ...
-
Pensijų kaupimas ir atsisakymas: kam tai būtina, o kam – nereikalinga
Šių metų pradžioje „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo 59,7 tūkst. žmonių. 17,4 tūkst. jau atsisakė jame dalyvauti, o apie 42 tūkst. gyventojų dar nepriėmė sprendimo. Kaip teigia asmeninių finan...