- LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Renkantis produktus specialiai veganams skirtose parduotuvėse, už maistą tektų sumokėti nemenką sumą, bet, apsiperkant paprastuose prekybos centruose, galima ne tik sutaupyti, bet išleisti mažiau, negu išleidžia mėsą ar žuvį mėgstantys žmonės. Taip sako LRT RADIJO žurnalistė Jurgita Čeponytė, nusprendusį vieną mėnesį maitintis tik veganiškai. Pasibaigus eksperimentui ir suskaičiavus, kiek ir kas kainavo, anot J. Čeponytės, paaiškėjo, kad vidutiniškai per dieną maistui gali užtekti ir 3 eurų.
Kiek galima sutaupyti?
Jungtinėje Karalystėje jau penkerius metus vyksta akcija „Veganuary“, kai sausį žmonės raginami vieną mėnesį pabūti veganais. Veganizmas tampa vis populiaresnis, ginčų dėl jo naudos ar žalos taip pat vyksta labai daug. Statistika rodo, kad iš dalies ir dėl akcijos nuo 2006 m. iki 2016 m. veganų skaičius Jungtinėje Karalystėje nuo 150 tūkst. išaugo iki daugiau kaip 0,5 mln., o kas dešimtas britas bent kartą išbandė veganišką mitybą.
LRT RADIJO žurnalistė J. Čeponytė nusprendė atlikti eksperimentą ir pati mėnesį maitintis tik veganiškai. Jos teigimu, tai paprasta, jei yra galimybė viską gamintis pačiam ir su savimi turėti maisto.
Bet, jei tenka valgyti kavinėse, sudėtinga. Be to, pastebi J. Čeponytė, kai tekdavo pietauti pakelės kavinėse važiuojant iš vieno Lietuvos miesto į kitą, rasti veganiško maisto būdavo beveik neįmanoma – visur arba mėsa, arba patiekalai su pieno produktais.
„Vilniaus, Kauno autobusų stotyse vegetaras užkandžių dar rastų, bet veganas – ne, jam teks pirkti morką arba bananą“, – pasakoja žurnalistė.
Jei norisi įdomesnio ir įvairesnio maisto, sako J. Čeponytė, geriausia apsipirkti dideliame prekybos centre, nes parduotuvėse, esančiose miegamuosiuose Vilniaus rajonuose, pasirinkimas gerokai mažesnis, ne visur pavyks rasti kad ir tofu sūrio.
Vilniaus, Kauno autobusų stotyse vegetaras užkandžių dar rastų, bet veganas – ne, jam teks pirkti morką arba bananą.
Paklausta, kiek pinigui maistui išleido, J. Čeponytė teigia, kad suma buvo mažesnė nei paprastai – tris savaites maitintis veganiškai kainavo kiek daugiau nei 60 eurų: „Brangiausiai kainavo riešutai ir džiovinti vaisiai – jiems išleidau apie 12 eurų. Kruopos, daržovės – tikrai nebrangios, išskyrus bolivinę balandą (ji kainuoja apie 3 eurus).“
Per dieną – 3 eurai
J. Čeponytės teigimu, per dieną maistui ji išleisdavo vidutiniškai 3 eurus.
„Pusryčiai: 100 g miežinių kruopų košės su 30 g džiovintų spanguolių – 33 ct. Pietūs: lęšiai su pievagrybiais ir įvairiomis daržovėmis – 1,25 Eur. Vakarienė: salotos su tofu sūriu – 1,5 Eur. Iš viso – 3,08 Eur.“
Jei būtų vietoje kruopų per pietus būtų rinkusis mėsą, būtų sumokėjusi 50 ct brangiau, nes, pavyzdžiui, 550 g vištienos būtų kainavę 3,59 Eur. Valgant žuvį, pietūs pabrangtų 1,5 Eur, priduria ji.
„Renkantis produktus iš veganams skirtų lentynų ar parduotuvių, kaina išauga tikrai stipriai, tad per tą laiką būčiau išleidusi gerokai daugiau. Bet, kadangi pirkau įprastus produktus, – viskas buvo labai pigu“, – sako J. Čeponytė.
Be to, pabrėžia ji, jei ir veganiška – nebūtinai sveika: „Pavyzdžiui, 100 g indelyje kanapių ar sojų pieno deserto yra 4 šaukšteliai cukraus. Sūrio pakaitaluose – labai daug sočiųjų riebalų.“
Maisto gamintojai stebi, kaip keičiasi žmonių įpročiai
Pasaulyje daugėjant veganų, maisto pramonė taip pat ima prie jų prisitaikyti, kalba J. Čeponytė. Apskritai bet kokie žmonių mitybos įpročių pokyčiai stipriai keičia maisto industriją: „Pavyzdžiui, „išteisinus“ sviestą ir pasakius, kad jis nėra toks didelis blogis, kaip manyta anksčiau, žmonės ėmė jo daugiau pirkti, todėl ir kaina visame pasaulyje stipriai šovė į viršų.“
Vis labiau domintis sveika mityba, priduria žurnalistė, mažėja mėsos suvartojimas, saldumynų gamintojai gamina mažesnius šokoladinius batonėlius, kad žmonės suvartotų mažiau cukraus.
„McDonald`s“ Suomijoje pasiūlė veganiškus mėsainius – jei pasiteisins, jie bus siūlomi viso pasaulio McDonald`s“ restoranuose. O Jungtinės Karalystės prekybos centrai specialiai ruošiasi „Veganuary“ mėnesiui, nes žino, kad reikės gerokai daugiau daržovių ir kitų augalinės kilmės produktų“, – pasakoja J. Čeponytė.
Beje, priduria ji, JAV augalinio maisto parduodama beveik 8 proc. daugiau, todėl didelė dalis maisto industrijos jau ima gręžtis ir į šį vartotojų segmentą. Pavyzdžiui, vienas sėkmingiausių veganiškų produktų JAV – veganiškas sūris.
„Taip pat manoma, kad per artimiausius kelerius metus pieno pakaitalai ir jų produktai sudarys 40 proc. visų pieno produktų ir jo pakaitalų prekių asortimento. Nors dar 2016 m. augalinio pieno ir jo produktų dalis sudarė tik ketvirtadalį“, – sako J. Čeponytė.
Anot jos, kuriama vis daugiau produktų, galinčių pakeisti mėsą, nes tai, kad žmonės mėsos nevalgo, nereiškia, jog nenori jos skonio: „Šimtai tūkstančių įmonių dirba visame pasaulyje, kad sukurtų produktus, kurie visiškai nesiskirtų nuo mėsos, bet būtų pagaminti iš natūralių produktų.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų3
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu4
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje3
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...
-
Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų2
Lietuva pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros (NASA) inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. ...
-
Palangoje – dėmesys mokesčių mokėtojams
Minint Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, Palangoje pagerbti daugiausiai mokesčių į kurorto biudžetą sumokėję verslininkai bei privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai: premjerė planų neatskleidė, tačiau sprendimas bus5
Su premjere Ingrida Šimonyte trečiadienį susitikę už didesnį finansavimą gynybai pasisakantys verslo atstovai teigia iš ministrės pirmininkės nesulaukę konkrečių įvardytų iniciatyvų, tačiau gavę patikinimą, jog sprendimai bus pri...