Anot „PwC“ vyriausiojo konsultanto Andriaus Balsio, nuo 2015-ųjų konkurencija Kaune gyventojams už šildymą leido sutaupyti 15,5 mln., Klaipėdoje - 11,4 mln., o Vilniuje - 2,7 mln. eurų.

Konkurencijos naudos šilumos gamybos rinkoje vertinamąją analizę „PwC“ atliko Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos užsakymu.

Asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius, teigia, kad jei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nebūtų biokuro katilinių konkurencijos ir veiktų vien savivaldybių šilumos tiekimo įmonės, gyventojai už šildymą būtų sumokėję gerokai daugiau.

„Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, o aktyvi jų konkurencija gyventojams leido sutaupyti labiausiai. Vilniuje konkuruojančių gamybos įrenginių trūkumas lėmė daug kuklesnius rezultatus“, - sako V. Kisielius.

Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, o aktyvi jų konkurencija gyventojams leido sutaupyti labiausiai.

Pasak jo, miestuose, kuriuose veikia daugiau konkuruojančių šilumos gamintojų, gyventojai sutaupo labiau nei tuose, kuriuose šilumą ruošia vienas dominuojantis žaidėjas. Kaip pavyzdį V. Kisielius pateikia Elektrėnus, kuriuose praktiškai visą šilumą ruošia valstybės įmonė, veikianti kaip nepriklausoma gamintoja.

„Palyginę 2014-2018 m. vidutines šilumos kainas trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose su Elektrėnais, matome, kad dėl aktyvesnės konkurencijos Vilnius šildosi 14 proc., Kaunas - 36 proc., o Klaipėda - 39 proc. pigiau. Konkurencija, o ne monopolinės tendencijos mažina kainas gyventojams“, - sako V. Kisielius.

Asociacijos vadovo teigimu, gruodį įsigalios Kainų komisijos patvirtinta nauja šilumos supirkimo tvarka, leisianti sumažintini kainas centralizuoto šildymo vartotojams. Komisija prognozuoja, kad šilumos kaina Vilniuje gali mažėti iki 16,2 proc., Kaune - iki 6,4 proc., o Klaipėdoje - iki 3,4 proc.

„Po tvarkos pakeitimo gyventojams pagaliau bus sudarytos sąlygos šilumą įsigyti iš tų, kas ją pagamins pigiausiai“, - teigia V. Kisielius.

Pasak jo, monopolinėmis sąlygomis savivaldybėse veikiantys šilumos tiekėjai šiuo metu pirmiausiai susiperka savo pačių pagamintą šilumą, o tik trūkstamą kiekį įsigyja iš nepriklausomų gamintojų.

„Tiekėjai susiperka šilumą iš savęs, net jeigu ją gamina brangiau nei nepriklausomi gamintojai. Todėl akivaizdu, kad gyventojams nėra užtikrinama teisė šilumą gauti iš pigiausių šaltinių“, - pažymi asociacijos prezidentas.

V. Kisieliaus teigimu, nauja tvarka sumažins ir gyventojų permokų savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms kaupimosi galimybę.

„Konkurencijos nauda ne visada laiku pasiekia vartotojus. Mažėjant nepriklausomų gamintojų šilumos kainoms, tiekimo įmonės dėl dabar galiojančių tvarkų tą konkurencijos naudą sukaupia gyventojų permokų pavidalu“, - paaiškina V. Kisielius.

Kainų komisija rugsėjo-spalio mėnesiais nustatė, kad kauniečiai „Kauno energijai“ už šilumą permokėjo daugiau nei 15 mln. eurų, o Klaipėdos gyventojai „Klaipėdos energijai“ - daugiau nei 9 mln. eurų. Vilniečiams mažinant šilumos kainą jau gražinamos 2012-2014 m. permokėtos lėšos - daugiau nei 37 mln. eurų.

Pasak V. Kisieliaus, šilumą tiekiančios bendrovės baiminasi lygiavertės konkurencijos su nepriklausomais gamintojais, kadangi negalės užsitikrinti iki šiol garantuotų pelnų.

„Visų pirma šilumos tiekimo įmonės turėtų ne siekti atšaukti vartotojams reikšmingus šilumos rinkos pokyčius, o susitvarkyti savo veiklose - atsisakyti perteklinio, nenaudojamo ir su tiesiogine veikla nesusijusio turto, kuris tik generuoja dideles sąnaudas. Taip pat - sumažinti šilumos tinkluose patiriamus praradimus, išsivalyti nuo politinių veikėjų ir jų giminių, randančių prieglobstį šiose bendrovėse“, - įsitikinęs V. Kisielius.